Bendroji produkcija, kainos ir augimas
Ekonomika yra suskirstyta į dvi pagrindines sritis: mikroekonomiką ir makroekonomiką. Mikroekonomika nagrinėja atskirų ekonominių vienetų veiklą ir elgseną, pavyzdžiui, namų ūkius, įmones ar tam tikrų prekių ir paslaugų rinkas. Ji siekia suprasti, kaip šie vienetai priima sprendimus dėl išteklių naudojimo, pirkimo ar pardavimo bei kainų nustatymo.
Kita vertus, makroekonomika tiria bendrą šalies ekonominę veiklą ir visų namų ūkių, įmonių bei rinkų sąveiką. Ji koncentruojasi į nacionalinius rodiklius, kurie apibūdina ekonomikos būklę ir tendencijas. Pavyzdžiui, makroekonomika analizuoja bendrąsias investicijas, kurios rodo, kiek visos įmonės išleidžia gamykloms ir įrangai, bei bendrąjį vartojimą – sumą, kurią visi namų ūkiai išleidžia prekėms ir paslaugoms.
Be to, makroekonomika nagrinėja kainų lygio pokyčių tempą, kitaip tariant, bendrą infliacijos ar defliacijos lygį šalyje, ir palūkanų normų lygį, kuris taip pat turi didelę įtaką ekonominei veiklai. Šie rodikliai yra pagrindiniai nacionaliniai ekonomikos būklės indikatoriai, padedantys suprasti ekonomikos stabilumą, augimo ar nuosmukio tendencijas.
Makroekonominė analizė padeda atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus:
- Kokia yra šalies bendroji produkcija ir kaip matuojamos visuminės pajamos?
- Kokie veiksniai lemia šalies bendrosios gamybos (pajamų) lygį?
- Koks yra visuminės paklausos ir pasiūlos lygis šalyje?
- Ar šalies gamybos apimtis auga ar mažėja ir kokiu tempu?
- Ar kainų lygis šalyje yra stabilus, auga ar krinta?
- Ar nedarbas didėja ar mažėja?
- Ar namų ūkiai daugiau išleidžia ar taupo?
- Ar darbuotojai dirba efektyviau, pagamindami daugiau produkcijos už tą patį sąnaudų lygį?
- Ar įmonės investuoja į gamybos plėtrą?
- Ar šalies eksportas ir importas didėja ar mažėja?
Investuotojams svarbu suprasti ir įvertinti dabartinę šalies ekonominę aplinką bei prognozuoti jos ateitį, kad galėtų pasirinkti investicijas, kurios duos geriausią grąžą pagal šalyje vykstančias ekonomines tendencijas.
Makroekonominiai kintamieji: infliacijos lygis, nedarbas, vartojimas, vyriausybės išlaidos ir investicijos veikia bendrą šalies ekonomikos aktyvumo lygį bei daro įtaką pramonės šakų augimui ir pelningumui.
Bendroji produkcija ir pajamos
Šiame skyriuje aptariama bendroji produkcija ir pajamos, įskaitant bendrojo vidaus produkto (BVP) sąvoką, jo nominaliąją ir tikrąją vertę bei sudedamąsias dalis, kurios padeda įvertinti šalies ekonominę veiklą ir pajamų lygį. Nagrinėjami namų ūkių, verslo, valdžios ir išorės sektoriai bei jų ryšiai su nacionalinėmis, asmeninėmis ir disponuojamomis pajamomis.
Visuminė paklausa, pasiūla ir pusiausvyra
Šiame skyriuje nagrinėjamos visuminės paklausos, pasiūlos ir rinkos pusiausvyros sąvokos, įskaitant visuminės paklausos ir pasiūlos kreives, jų pokyčių priežastis ir įtaką ekonomikai. Analizuojamos IS ir LM kreivės, kurios atspindi pajamų, išlaidų ir pinigų rinkos pusiausvyrą, taip pat aptariami agregatinės paklausos ir pasiūlos pokyčiai, pusiausvyros BVP ir kainų lygiai. Nagrinėjami recesijos bei infliacijos atotrūkiai, stagfliacija, ir pateikiamas istorinis pavyzdys su Japonijos ekonomika, parodantis, kaip šie veiksniai formuoja kainų ir gamybos pusiausvyrą rinkoje.
Ekonomikos augimas ir tvarumas
Šiame skyriuje aptariamas ekonomikos augimas ir jo tvarumas, nagrinėjant ekonomikos augimo šaltinius, gamybos funkciją bei potencialų BVP. Analizuojamos augimo priemonės, kurios gali skatinti ilgalaikį ir stabilų ekonomikos augimą, ir tvaraus augimo užtikrinimo priemonės.
