Agregatinės paklausos kreivė

Jei nominalioji pinigų pasiūla (M) yra pastovi, tuomet tikroji pinigų pasiūla (M/P) padidėja arba sumažėja dėl kainų lygio pokyčių. Jei kainų lygis mažėja, tikroji pinigų pasiūla didėja, tikrosios pajamos didėja, o tikroji palūkanų norma mažėja. Priešingai, padidėjus kainų lygiui, sumažėja tikrosios pajamos ir padidėja tikroji palūkanų norma. Šis atvirkštinis kainų lygio ir tikrųjų pajamų ryšys pavaizduotas 1 paveiksle ir vadinamas agregatinės paklausos kreive (AD kreivė).

1 pav. Agregatinės paklausos kreivė

Kainų lygio poveikis pajamoms

Kaip parodyta 1 paveiksle, kainų lygio padidėjimas nuo P1 iki P2 sumažina pajamas nuo Y1 iki Y2. Mūsų AD kreivės analizėje pabrėžėme tik vieną kanalą, kuriuo kainos veikia paklausos kiekį (t. y., planuojamas tikrasis išlaidas) – palūkanų normą. Tačiau yra ir kitų mechanizmų:

• Turto efekto sumažėjimas: didesnės kainos mažina pensininkų ir kitų asmenų, kurių pajamos yra fiksuotos nominaliąja verte, perkamąją galią.
• Turto vertės sumažėjimas: didesnės kainos mažina nominaliojo turto (pvz., akcijų ir obligacijų) tikrąją vertę, todėl žmonės gali sumažinti vartojimą, siekdami atkurti savo turto tikrąją perkamąją galią.
• Eksporto konkurencingumo sumažėjimas: didesnės vidaus kainos daro vietoje pagamintas prekes brangesnes, palyginti su importuojamomis prekėmis (jei valiutos kursas nekinta).

Kiekvienu atveju mažesnės kainos turi priešingą poveikį – didina bendrąsias išlaidas ir pajamas.

AD kreivės reikšmė

Akivaizdu, kad AD kreivė apima daugelį įdomių ir svarbių ekonomikos aspektų: taupymą, investicijas, prekybą ir kapitalo srautus, palūkanų normas, turto kainas, fiskalinę ir pinigų politiką ir kt. Visi šie veiksniai sutelkti paprastame ryšyje tarp kainų lygio ir produkcijos/pajamų.

Palūkanų normų ir pajamų sąveika

Prieš pereidami prie agregatinės pasiūlos nagrinėjimo, atidžiau panagrinėkime palūkanų normų ir pajamų sąveiką, kuri atsispindi judėjime išilgai AD kreivės. Paprastumo dėlei darome prielaidą, kad fiskalinis ir prekybos balansas nesikeičia, todėl norint išlaikyti visuminių išlaidų ir visuminių pajamų pusiausvyrą, investicinių išlaidų pokyčiai turi būti lygūs privačių santaupų pokyčiams.

Kai kainų lygis didėja, tikroji pinigų pasiūla (M/P) mažėja. Norint, kad atitinkamai sumažėtų pinigų paklausa, palūkanų norma turi didėti, kad kitas turtas taptų patrauklesnis, o pajamos turi mažėti, kad sumažėtų pinigų likučių poreikis sandoriams. Aukštesnė palūkanų norma skatina įmones mažinti investicines išlaidas. Sumažėjus pajamoms, mažėja ir namų ūkių taupymas.

AD kreivės nuolydžio veiksniai

AD kreivės nuolydis priklauso nuo investicijų, taupymo ir pinigų paklausos jautrumo pajamoms ir palūkanų normoms. AD kreivė bus plokštesnė, jei:

• Investicinės išlaidos labai jautrios palūkanų normai;
• Taupymas nejautrus pajamoms;
• Pinigų paklausa nejautri palūkanų normoms;
• Pinigų paklausa nejautri pajamoms.

Pirmosios dvi sąlygos reiškia, kad pajamos turi labiau keistis, kad taupymo pokytis būtų pakankamai didelis ir atitiktų investicinių išlaidų pokytį. Kitos dvi sąlygos reiškia, kad reikia didesnio palūkanų normos pokyčio, kad pinigų paklausa atitiktų pinigų pasiūlą, o tai savo ruožtu lemia didesnį investicinių išlaidų ir atitinkamai pajamų pokytį.