Bendrosios paklausos pokyčiai

Be kainos, visuminės paklausos (AD) kreivę keičia veiksniai, darantys įtaką namų ūkių, įmonių, vyriausybių bei užsieniečių išlaidų lygiui (t. y. bendram išlaidų lygiui). Poslinkis į dešinę reiškia visuminės paklausos padidėjimą esant bet kokiam kainų lygiui. Tai pavaizduota 1 pav. kaip perėjimas nuo AD₁ prie AD₂. Poslinkis į kairę reiškia visuminės paklausos sumažėjimą bet kuriame kainų lygyje, jį rodo perėjimas nuo AD₁ prie AD₃.

Pagrindiniai veiksniai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką visuminių išlaidų lygiui ir dėl kurių visuminės paklausos kreivė pasislenka, yra šie pokyčiai:

• namų ūkių turto;
• vartotojų ir verslo lūkesčių;
• pajėgumų panaudojimo;
• pinigų politikos;
• valiutos kurso;
• pasaulio ekonomikos augimo;
• fiskalinės politikos (vyriausybės išlaidos ir mokesčiai).

1 pav. Visuminės paklausos kreivės pokyčiai

Namų ūkių turtas

Namų ūkių turtą sudaro finansinio turto (pvz., grynųjų pinigų, taupomųjų sąskaitų, investicinių vertybinių popierių ir pensijų) bei nekilnojamojo turto vertė. Pagrindinė priežastis, kodėl namų ūkiai taupo dalį einamųjų pajamų, yra siekis kaupti turtą būsimam vartojimui. Taupoma disponuojamų pajamų dalis iš dalies priklauso nuo jau sukaupto finansinio ir tikrojo turto vertės. Jei šio turto vertė didėja, namų ūkiai linkę taupyti mažiau ir išleisti didesnę savo pajamų dalį, nes jie vis tiek pasieks savo turto kaupimo tikslus.

Dėl to, padidėjus namų ūkių turtui, padidėja vartojimo išlaidos ir AD kreivė pasislenka į dešinę. Priešingai, sumažėjus turtui, sumažės vartotojų išlaidos ir AD kreivė pasislinks į kairę. Tai vadinama turto efektu ir yra vienas iš paaiškinimų, kaip akcijų kainų pokyčiai veikia ekonominę veiklą. Didesnės nuosavybės kainos didina namų ūkių turtą, kuris skatina vartotojų išlaidas ir mažina iš einamųjų pajamų sutaupytą sumą.

Ekonominiai tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse turto padidėjimas arba sumažėjimas atitinkamai padidina arba sumažina metines vartotojų išlaidas apie 3–7 proc. nuo turto pokyčio. Mažesnis, bet statistiškai reikšmingas turto efektas nustatytas ir keliose kylančiose rinkose (besivystančiose šalyse).

Vartotojų ir verslo lūkesčiai

Psichologija daro didelę įtaką vartotojų ir verslo išlaidoms. Kai vartotojai pasitiki būsimomis pajamomis ir darbo saugumu, jie linkę išleisti didesnę dalį disponuojamų pajamų, todėl AD kreivė pasislenka į dešinę. Kai vartotojai mažiau pasitiki, išlaidos krinta, o AD kreivė pasislenka į kairę.

Panašiai, kai įmonės optimistiškai vertina būsimą augimą ir pelningumą, jos didina išlaidas kapitalo projektams (investicijas), o tai taip pat perkelia AD kreivę į dešinę.

Pajėgumų panaudojimas

Pajėgumų panaudojimas atspindi, kiek išnaudojami visi ekonomikos gamybiniai pajėgumai. Įmonės, turinčios perteklinius pajėgumus, turi mažai paskatų investuoti į naują įrangą ir įrenginius. Priešingai, kai įmonės dirba pilnu arba beveik pilnu pajėgumu, jos turi didinti investicijas, kad galėtų plėsti gamybą.

OECD ir JAV Federalinio rezervo sistemos duomenimis, kai bendras pajėgumų panaudojimas pasiekia 82–85 %, susidaro gamybos „sąsmauka“, skatinanti įmones didinti investicijas. Dėl to AD kreivė pasislenka į dešinę.

Fiskalinė politika

Fiskalinė politika – tai mokesčių ir vyriausybės išlaidų naudojimas, siekiant paveikti bendrą išlaidų lygį. Padidėjus vyriausybės išlaidoms (tiesioginei AD daliai), AD kreivė pasislenka į dešinę, o sumažėjus – į kairę.

Mokesčiai netiesiogiai veikia BVP per jų poveikį vartojimui ir investicijoms. Mažesni mokesčiai padidina gyventojams ir įmonėms liekamąją pajamų dalį, kurią jie gali išleisti, todėl AD kreivė pasislenka į dešinę. Didesni mokesčiai atvirkščiai perkelia AD kreivę į kairę.

Pinigų politika

Pinigai paprastai apibrėžiami kaip apyvartoje esanti valiuta ir indėliai komerciniuose bankuose. Pinigų politika – tai šalies centrinio banko veiksmai, kuriais siekiama paveikti bendrą gamybą ir kainas keičiant bankų atsargas, privalomųjų atsargų reikalavimus ar tikslinę palūkanų normą.

Daugelyje šalių veikia dalinių atsargų bankininkystės sistema, kurioje kiekvienas bankas privalo turėti atsargų (grynųjų pinigų saugykloje ir indėlių centriniame banke) bent tiek, kiek reikalauja privalomųjų atsargų norma, padauginta iš indėlių sumos. Bankai, turintys perteklių atsargų, gali jas skolinti kitiems bankams, kuriems trūksta atsargų. Centrinis bankas gali padidinti pinigų pasiūlą: 1) pirkdamas iš bankų vertybinius popierius, 2) mažindamas privalomųjų atsargų normą ar 3) mažindamas tikslinę palūkanų normą. Priešingi veiksmai sumažintų pinigų pasiūlą.

Kai centrinis bankas perka vertybinius popierius iš bankų atvirosios rinkos operacijų metu, jis atsiskaito padidindamas bankų atsargas, todėl bankai gali priimti daugiau indėlių iš klientų, didindami pinigų pasiūlą. Panašiai sumažinęs privalomųjų atsargų normą centrinis bankas leidžia turėti daugiau indėlių esant tam pačiam atsargų lygiui.

Jeigu centrinis bankas pasirenka tikslinę tarpbankinių skolinimosi palūkanų normą (pvz., JAV Federalinis rezervų bankas – federalinių lėšų normą), jis turi papildyti arba sumažinti atsargas per atvirosios rinkos operacijas, kad palaikytų tikslinę palūkanų normą. Padidinus tikslinę palūkanų normą, reikės sumažinti atsargas, kad jos pabrangtų. Sumažinus tikslinę normą, reikės papildyti atsargas, kad jos atpigtų. Taip atvirosios rinkos operacijos ir palūkanų normos nustatymas yra glaudžiai susiję.

AD kreivė padidėjus pinigų pasiūlai

Padidėjus pinigų pasiūlai, AD kreivė pasislenka į dešinę, todėl kiekvienam kainų lygiui tenka didesnis pajamų ir išlaidų lygis. Papildomų išlaidų skatinimas gali vykti keliais kanalais, pavyzdžiui, mažesnės palūkanų normos skatina įmones daugiau investuoti, o namų ūkius – skolintis ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti. Bankai gali palengvinti išlaidas didindami kredito limitus ir švelnindami kredito reikalavimus. Sumažėjus pinigų pasiūlai, AD kreivė pasislenka į kairę.

3 pav. pavaizduotas išleidinės pinigų politikos trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis. Tarkime, centrinis bankas didina pinigų pasiūlą, siekdamas skatinti paklausą, kai ekonomika jau yra ilgalaikėje pusiausvyroje. Išlaisinę politika paslenka AD kreivę į dešinę – nuo AD₁ prie AD₂. Trumpuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėja nuo Y₁ iki Y₂ nepakilus kainų lygiui. Po kelių mėnesių ar ketvirčių, gamybos apimčiai viršijant įprastą lygį, įmonės sieks didinti kainas, o gamybos sąnaudų kainos taip pat augs. AS kreivė taps statesnė, kainos padidės iki P₃, o gamybos apimtis sumažės iki Y₃. Kai gamybos sąnaudų kainos tampa lankstesnės, AS kreivė ilgainiui tampa vertikali, o gamyba grįžta į ilgalaikį natūralų lygį Y₁, kainoms pakilus iki P₄. Taigi pinigų pasiūlos didinimas trumpuoju laikotarpiu didina gamybą, bet ilguoju laikotarpiu paveikia tik kainų lygį.

3 pav.  Trumpalaikis ir ilgalaikis pinigų politikos plėtros poveikis

Valiutos kursas

Valiutos kursas – tai vienos valiutos kaina kitos valiutos atžvilgiu. Keičiantis valiutos kursui, kinta eksporto ir importo kainos, o tai veikia visuminę paklausą. Pavyzdžiui, mažesnis euro kursas kitų valiutų atžvilgiu daro Europos eksportą pigesnį pasaulio rinkose, o Europoje parduodamas užsienio prekes brangesnes. Dėl to padidėja Europos eksportas, sumažėja importas, o AD kreivė pasislenka į dešinę. Priešingai, stipresnis euras mažina eksportą, didina importą ir AD kreivė pasislenka į kairę.

Pasaulio ekonomikos augimas

Tarptautinė prekyba sujungia šalis ir kuria pasaulinę ekonomiką. Spartesnis užsienio rinkų augimas skatina užsieniečius pirkti daugiau vietinių gamintojų produktų ir didina eksportą. Pavyzdžiui, spartus ASEAN šalių BVP augimas padidino jų paklausą užsienio prekėms, o Japonija iš to laimėjo, nes eksportavo joms daugiau produktų. Taigi Japonijos AD kreivė pasislinko į dešinę, didėjant japoniškų produktų paklausai ASEAN šalyse. Jei ASEAN šalių augimas lėtėtų, Japonijos eksportas sumažėtų, o AD kreivė pasislinktų į kairę.

Palūkanų normų pokyčiai AD kreivės poslinkių atveju

Kas nutinka palūkanų normoms, kai AD kreivė pasislenka? Padidėjus pinigų pasiūlai, palūkanų norma sumažėja kiekviename kainų lygyje, nes didėjant pajamoms (Y) didėja taupymas, o palūkanų normos turi sumažėti, kad paskatintų atitinkamą investicijų augimą (I). Kiekvienu kitu aptartu atveju, AD kreivei pasislinkus į dešinę, palūkanų norma kiekviename kainų lygyje padidėja. Esant pastoviai pinigų pasiūlai, palūkanų norma privalo didėti augant pajamoms. Palūkanų normos padidėjimas mažina pinigų paklausą kiekviename išlaidų/pajamų lygyje, todėl leidžia didinti išlaidas/pajamas nedidinant pinigų pasiūlos. Pagal pinigų kiekio teoriją tai atitinka didesnį pinigų apyvartos greitį V.

Veiksnių įtaka AD apibendrinta 4 pav.

Kiekvienu atveju veiksnys vertinamas atskirai, tačiau praktikoje gali veikti keli veiksniai vienu metu, taip pat gali egzistuoti tarpusavio sąveika. Tai ypač aktualu kalbant apie lūkesčius – vartotojų ir verslo pasitikėjimą, kurį gali paveikti kiti įvykiai.