Ekonomikos augimo šaltiniai

Augimo apskaitos lygtis daugiausia dėmesio skiria pagrindiniams augimo veiksniams – kapitalui, darbo jėgai ir technologijoms – ir, siekiant supaprastinti analizę, neatsižvelgia į daugelį kitų augimo šaltinių. Tačiau daugelyje šalių svarbų vaidmenį ekonomikos augime atlieka gamtos ištekliai ir žmogiškasis kapitalas. Todėl yra penki svarbūs ekonomikos augimo šaltiniai:

1. Darbo jėgos pasiūla
2. Žmogiškasis kapitalas
3. Fizinis kapitalas
4. Technologijos
5. Gamtiniai ištekliai

Šie augimo šaltiniai lemia ekonomikos pajėgumą tiekti prekes ir paslaugas.

Darbo jėgos pasiūla

Darbo jėgos kiekio augimas – tai dirbti galinčių žmonių skaičiaus didėjimas. Tai svarbus ekonomikos augimo šaltinis ir iš dalies paaiškina geresnį JAV ekonomikos augimą tarp išsivysčiusių šalių, palyginti su Europos ir Japonijos ekonomikomis. Dauguma besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, Indija ir Meksika, turi didelę potencialią darbo jėgos pasiūlą.

Potencialų darbo išteklių dydį galime apskaičiuoti kaip bendrą dirbtų valandų skaičių:

Bendras dirbtų valandų skaičius = darbo jėga × vidutinis vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius

• Darbo jėga apibrėžiama kaip darbingo amžiaus gyventojų dalis (vyresnių nei 16 metų), kuri dirba arba ieško darbo.
• Vidutinis dirbtų valandų skaičius taip pat veikia darbo jėgos indėlį į bendrąją produkciją. Ilgalaikė tendencija išsivysčiusiose šalyse rodo trumpėjančią darbo savaitę dėl teisės aktų, kolektyvinių sutarčių ir ne visą darbo dieną dirbančių bei laikinų darbuotojų skaičiaus augimo.

Žmogiškasis kapitalas

Be darbo jėgos kiekio, svarbi ir jos kokybė. Žmogiškasis kapitalas – tai sukauptos žinios ir įgūdžiai, kuriuos darbuotojai įgyja per išsilavinimą, mokymus ir gyvenimo patirtį. Jis matuoja darbo jėgos kokybę. Geriau išsilavinę ir kvalifikuoti darbuotojai paprastai yra produktyvesni ir geriau prisitaiko prie technologinių pokyčių.

• Investicijos į švietimą ir mokymus didina žmogiškąjį kapitalą. Nors tai brangu, tyrimai rodo, kad išsilavinimas duoda didelę grąžą: išsilavinę žmonės uždirba didesnį atlyginimą.
• Išsilavinimo išorinis poveikis: didesnis vieno asmens išsilavinimo lygis gali padidinti ne tik jo, bet ir aplinkinių produktyvumą, skatindamas inovacijas ir technologinę pažangą.
• Investicijos į sveikatą taip pat prisideda prie žmogiškojo kapitalo, ypač besivystančiose šalyse.

Fizinis kapitalas

Fizinio kapitalo atsargos – tai sukaupta pastatų, mašinų ir įrangos suma, naudojama prekių ir paslaugų gamybai. Jos didėja, jei grynosios investicijos (bendrosios investicijos minus nusidėvėjimas) yra teigiamos. Šalys su aukštesniu investicijų lygiu turėtų turėti augančias fizinio kapitalo atsargas ir spartesnį BVP augimą.

• Investicijų ir augimo koreliacija: šalys, kurios didelę BVP dalį skiria investicijoms (pvz., Kinija, Indija, Pietų Korėja), pasižymi aukštais augimo tempais.
• Mažesnės investicijos, lėtesnis augimas: šalys, kurios mažiau investuoja (pvz., Brazilija, Meksika), auga lėčiau.
• Kinijos pavyzdys: Kinija pasiekė apie 10 % metinį BVP augimo tempą per pastaruosius du dešimtmečius, nes investicijų dalis BVP yra didžiausia pasaulyje.

Technologijos

Technologijos yra svarbiausias veiksnys, darantis įtaką ekonomikos augimui, ypač išsivysčiusiose šalyse. Technologija – tai procesas, kurį įmonė naudoja gamybos ištekliams paversti produkcija. Technologinė pažanga leidžia:

• Gaminti daugiau ar kokybiškesnių prekių ir paslaugų su tais pačiais ištekliais.
• Kurti naujas prekes ir paslaugas.
• Pagerinti verslo organizavimo ir valdymo efektyvumą.

Technologinės pažangos svarba

• Įveikia mažėjančios ribinės grąžos ribas: leidžia ekonomikai augti nepriklausomai nuo gamybos veiksnių didinimo.
• Reikia atnaujinti fizinį kapitalą: naujos technologijos dažnai įgyvendinamos per naują įrangą ir programinę įrangą.
• Informacinių technologijų sektorius: pastarąjį dešimtmetį IT sektorius buvo vienas iš pagrindinių augimo variklių, ypač dėl technologinių inovacijų ir mažėjančių technologijų kainų.

Inovacijų skatinimas

• Išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTTP): tiek viešosios, tiek privačios išlaidos MTTP skatina inovacijas.
• Patentai: išduotų patentų skaičius suteikia įžvalgų apie inovacinę veiklą.
• Technologijų perėmimas: šalys gali įsigyti naujų technologijų, imituodamos kitur sukurtas technologijas.

Bendrasis gamybos veiksnių našumas (TFP) atspindi technologinę pažangą ir organizacines inovacijas. Jis apskaičiuojamas kaip likutis tarp potencialaus BVP augimo ir svertinio kapitalo bei darbo jėgos augimo tempo.

TFP augimas = potencialaus BVP augimas – [W_L × (darbo jėgos augimas) + W_C × (kapitalo augimas)]

Gamtiniai ištekliai

Gamtiniai ištekliai – tai žaliavos, kurios yra esminis ekonomikos augimo veiksnys, apimantis:

• Atsinaujinančius išteklius: pvz., miškai, kuriuos galima papildyti.
• Neatsinaujinančius išteklius: pvz., nafta, anglis, kurie išeikvojami juos sunaudojus.

Gamtinių išteklių įtaka ekonomikai

• Šalių augimo skirtumai: gamtiniai ištekliai paaiškina kai kuriuos šalių ekonomikos augimo skirtumus.
• Aukštos pajamos dėl išteklių: šalys kaip Brazilija ir Australija turi dideles pajamas vienam gyventojui dėl savo išteklių bazės.
• Prekyba ištekliais: šalys be gausių išteklių (pvz., Japonija, Pietų Korėja) gali pasiekti aukštą pajamų lygį per prekybą ir technologijas.

Išvada

Nors visi penki veiksniai prisideda prie ekonomikos augimo, technologijos ir žmogiškasis kapitalas yra ypač svarbus ilgalaikiam ir tvariam augimui. Investicijos į švietimą, inovacijas ir efektyvų išteklių naudojimą leidžia šalims pasiekti aukštą gyvenimo lygį net ir be gausių gamtinių išteklių.