Ilgalaikio laikotarpio bendrosios pasiūlos pokyčiai

Kaip aptarta anksčiau, ilgalaikės visuminės pasiūlos (LRAS) kreivės padėtį lemia potencialus ekonomikos gamybos lygis. Potencialus BVP apibrėžiamas kaip tikrojo BVP lygis, kurį ekonomika gali pagaminti esant visiškam užimtumui. Tai – ne statiškas dydis. Potencialus BVP gali kasmet didėti nuosaikiu tempu, kai plečiasi ekonomikos išteklių bazė. Dėl to bet koks veiksnys, didinantis ekonomikos išteklių bazę, gali paslinkti LRAS kreivę, kaip pavaizduota 1 paveiksle.

1 pav. Ilgalaikės visuminės pasiūlos (LRAS) kreivės poslinkis

Veiksniai, lemiantys LRAS poslinkius

Šie veiksniai apima:

• Darbo jėgos pasiūla ir jos kokybė (žmogiškasis kapitalas)
• Gamtinių išteklių pasiūla
• Fizinio kapitalo pasiūla
• Produktyvumas ir technologijos

Kiekvienas iš šių veiksnių didina ekonomikos gebėjimą gaminti daugiau tikrojo BVP esant visiškam užimtumui. Didesnė išteklių bazė arba efektyvesnis išteklių naudojimas paslenka LRAS kreivę į dešinę, rodydamas aukštesnį potencialaus gamybos lygį. Jei išteklių bazė mažėja arba jų naudojimas tampa mažiau efektyvus, LRAS kreivė pasislenka į kairę.

Darbo jėgos pasiūla

Kuo didesnė darbo jėgos pasiūla, tuo daugiau produkcijos ekonomika gali pagaminti. Darbo pasiūla priklauso nuo gyventojų skaičiaus augimo, darbo jėgos dalyvavimo lygio (procentinės gyventojų dalies, kuri dirba arba ieško darbo) ir grynojo imigracijos srautų. Padidėjus darbo jėgos pasiūlai, LRAS kreivė pasislenka į dešinę. Darbo jėgos pasiūlai sumažėjus, LRAS kreivė pasislenka į kairę.

Gamtinių išteklių pasiūla

Gamtiniai ištekliai – tai esminiai gamybos proceso įnašai: žemė, nafta, vanduo ir kiti. Padidėjęs gamtinių išteklių prieinamumas paslenka LRAS kreivę į dešinę, nes tai leidžia pagaminti daugiau produkcijos esant tam pačiam darbo ir kapitalo lygiui.

Fizinio kapitalo pasiūla

Investicijos į naują nekilnojamąjį turtą, gamyklas, įrangą ir programinę įrangą yra būtinos ekonomikos augimui. Padidėjusi fizinio kapitalo bazė – daugiau bei geresnė įranga ir technologijos darbuotojams – leidžia gaminti daugiau produkcijos nei naudojant senesnę įrangą. Todėl spartus verslo investicijų augimas, didinantis fizinio kapitalo atsargas, paslenka LRAS kreivę į dešinę.

Žmogiškasis kapitalas (darbo jėgos kokybė)

Kitas būdas padidinti šalies gamybinį pajėgumą – gerinti darbo jėgos kokybę, t. y. žmogiškąjį kapitalą. Tai galima pasiekti per mokymus, įgūdžių tobulinimą ir švietimą. Kuo kvalifikuotesnė darbo jėga, tuo daugiau produkcijos galima pagaminti. Darbo jėgos kokybės gerėjimas paslenka LRAS kreivę į dešinę.

Produktyvumas ir technologijos

Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis ekonomikos gamybinį pajėgumą, yra darbo našumas – darbo jėgos gebėjimas efektyviai paversti išteklius galutinėmis prekėmis ir paslaugomis. Produktyvumas rodo, kiek produkcijos pagaminama per tam tikrą laiką, pavyzdžiui, per valandą darbo. Produktyvumo augimas mažina darbo sąnaudas, gerina pelningumą ir padidina bendrą gamybą. Pagrindiniai produktyvumo veiksniai – fizinis kapitalas vienam darbuotojui ir darbo jėgos kokybė – jau paminėti aukščiau. Trečiasis pagrindinis veiksnys – technologijos. Technologijų pažanga, leidžianti efektyviau naudoti išteklius, paslenka LRAS kreivę į dešinę.

2 paveiksle apibendrinti veiksniai, keičiantys visuminę pasiūlą. Jei SRAS ar LRAS kreivė pasislenka į dešinę, tai reiškia, kad pasiūla padidėjo. Jei kreivė pasislenka į kairę, pasiūla sumažėjo.

Pavyzdžiui, didėjanti darbo pasiūla, daugiau gamtinių išteklių, didesnė fizinio bei žmogiškojo kapitalo pasiūla ar aukštesnis produktyvumas ir geresnės technologijos – visa tai padidina išteklių bazę ar pagerina jų panaudojimą, todėl LRAS pasislenka į dešinę.

Priešingai, veiksniai, didinantys gamybos kaštus, pavyzdžiui, didesnis nominalusis darbo užmokestis ar augančios energijos kainos, gali perkelti SRAS kreivę į kairę. Jei tokie kaštų pokyčiai tampa nuolatiniai ir taip keičia santykinius išteklių kainų lygius, ilgainiui gali pasislinkti ir LRAS kreivė.

Veiksnių sąveikos svarba

Kaip ir AD kreivės atveju, 2 paveiksle kiekvienas veiksnys nagrinėjamas atskirai. Tačiau tikrovėje keli veiksniai gali veikti vienu metu, tarpusavyje sąveikaudami. Tai itin svarbu, kai veiksniai, veikiantys tik trumpalaikę pasiūlą (SRAS), ilgainiui paveikia ir ilgalaikę pasiūlą (LRAS).

Pavyzdžiui, laikinas energijos kainų šuolis gali paslinkti SRAS kreivę į kairę, neturėdamas tiesioginio poveikio LRAS. Vis dėlto, jei energijos kainos pakyla visam laikui, įmonės bus priverstos taupiau naudoti brangesnius išteklius ir negalės taip efektyviai gaminti kaip anksčiau. Tokiu atveju LRAS kreivė taip pat pasislinks į kairę, nes sumažės veiksminga gamybinių išteklių bazė. Toks ilgalaikis santykinių išteklių kainų pokytis atspindi faktinį tam tikrų išteklių prieinamumo sumažėjimą, panašiai kaip tiesioginis gamtinių išteklių pasiūlos sumažėjimas.

Taigi, veiksniai, keičiantys ilgalaikę visuminę pasiūlą, yra glaudžiai susiję su ekonomikos išteklių augimu, darbo jėgos kvalifikacija, investicijomis į kapitalą ir technologijų pažanga. Šių veiksnių sąveika lemia, ar LRAS kreivė judės į dešinę, signalizuodama didesnį potencialų BVP, ar į kairę, rodydama sumažėjusią gamybinę bazę.