Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiūlos pokyčiai
Veiksniai, keičiantys gamybos sąnaudas ar tikėtinus pelno maržos pokyčius, sukels trumpalaikės visuminės pasiūlos (SRAS) kreivės poslinkį. Šie veiksniai apima:
- Nominalųjį darbo užmokestį;
- Įėjimo kainas, įskaitant gamtinių išteklių kainas;
- Lūkesčius dėl būsimų produkcijos kainų ir bendrojo kainų lygio;
- Verslo mokesčius ir subsidijas;
- Valiutos kursą.

Be to, veiksniai, paslenkantys ilgalaikę visuminę pasiūlą (LRAS), taip pat analogiškai paslenka SRAS kreivę, nes tiek SRAS, tiek LRAS priklauso nuo tų pačių bazinių išteklių ir technologijų. Kai kinta ekonomikos ištekliai ir technologijos, keičiasi ir visiško užimtumo (arba natūralusis) gamybos lygis, todėl atitinkamai pasislenka LRAS ir SRAS kreivės.
Nominalusis darbo užmokestis
Nominaliojo darbo užmokesčio pokyčiai paslenka trumpalaikės pasiūlos kreivę, nes atlyginimai dažnai sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį. Nominalaus darbo užmokesčio padidėjimas kelia gamybos sąnaudas, todėl sumažėja pasiūla ir SRAS kreivė pasislenka į kairę. Mažesnis darbo užmokestis perkelia AS kreivę į dešinę. Reikia pažymėti, kad nominaliojo darbo užmokesčio pokyčiai neturi įtakos LRAS kreivei.
Dar geresnis būdas įvertinti darbo sąnaudų poveikį AS kreivei – apskaičiuoti darbo sąnaudų vienetui pokyčio procentą. Jį apibrėžiame taip:
% pokytis darbo sąnaudų vienetui = % nominaliojo darbo užmokesčio pokytis – % produktyvumo pokytis.
Įėjimo (gamybos išteklių) kainos
Žaliavų kainos daugeliui verslų yra svarbus gamybos sąnaudų komponentas. Mažesnės įėjimo kainos sumažina gamybos išlaidas, todėl įmonės yra pasirengusios gaminti daugiau esant bet kokiam produkcijos kainų lygiui. Tai atsispindi SRAS kreivės poslinkiu į dešinę. Priešingai, didesnės įėjimo kainos didina gamybos sąnaudas, todėl įmonės mažina gamybą esant bet kokiam produkcijos kainų lygiui, o SRAS kreivė pasislenka į kairę.
Septintajame dešimtmetyje aukštos naftos kainos daugelyje šalių paslinko SRAS kreivę į kairę. Tuo tarpu devintojo dešimtmečio viduryje mažėjusios naftos kainos sumažino gamybos sąnaudas ir paslinko SRAS kreivę daugelyje šalių į dešinę. Šiandien naftos kainos daro mažesnį poveikį pasaulio ekonomikai nei septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, nes dauguma šalių sumažino priklausomybę nuo naftos ir padidino energijos naudojimo efektyvumą, taip sunaudodamos mažiau energijos vienam BVP vienetui.
Lūkesčiai dėl būsimų kainų
Būsimų kainų lūkesčių poveikis dabartiniams gamybos sprendimams nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Pirma, kiekviena įmonė pirmiausia rūpinasi savo produkcijos kaina, o ne bendruoju kainų lygiu. Bendrasis kainų lygis dažniau atspindi jos sąnaudas. Jei įmonė tikisi, kad jos pačios produkcijos kaina pakils (arba kris) labiau nei bendras kainų lygis, ji gali padidinti (arba sumažinti) gamybą, reaguodama į suvokiamą pelno maržos pokytį. Kai vis daugiau įmonių tampa optimistiškos (arba pesimistiškos) dėl galimybės padidinti savo gaminių santykinę kainą, SRAS kreivė pasislenka į dešinę (arba į kairę).
Vis dėlto bendroje sumoje įmonės negali visos kartu padidinti ar sumažinti savo kainų labiau nei bendras kainų lygis. Todėl SRAS poslinkiai, kuriuos lemia tokių kainų lūkesčiai, gali būti nedideli ir laikini.
Antra, ateities kainų lūkesčiai sukuria laikinį aspektą priimant sprendimus. Jei tikimasi aukštesnio būsimų kainų lygio, įmonės gali nuspręsti gaminti daugiau šiandien, kad padidintų atsargas būsimiems pardavimams. Tačiau jos taip elgsis tik tuo atveju, jei atsargų laikymo sąnaudos (finansavimas, sandėliavimas ir sugedimas) bus mažesnės už numatomas gamybos sąnaudų taupymo galimybes, gaminant daugiau šiandien ir mažiau ateityje. Priešingu atveju, jei tikimasi žemesnių būsimų kainų (ir sąnaudų), jos gali sumažinti dabartinę gamybą ir parduoti iš esamų atsargų.
Išvada ta, kad didesni (mažesni) būsimų kainų lūkesčiai greičiausiai paslenka SRAS kreivę į dešinę (kairę), tačiau poveikis gali būti nedidelis ir (arba) laikinas.
Verslo mokesčiai ir subsidijos
Didesni verslo mokesčiai padidina gamybos vieneto sąnaudas ir paslenka trumpalaikės pasiūlos kreivę į kairę. Verslo subsidijos yra vyriausybės išmokos gamintojui. Jos sumažina įmonių gamybos sąnaudas ir paslenka SRAS kreivę į dešinę.
Valiutos kursas
Daugelis šalių importuoja žaliavas, įskaitant energijos išteklius ir tarpines prekes. Todėl valiutos kurso pokyčiai gali paveikti gamybos sąnaudas ir visuminę pasiūlą. Pavyzdžiui, didesnė jena euro atžvilgiu sumažins žaliavų ir tarpinių prekių, importuojamų į Japoniją iš Europos, kainą, taip sumažindama Japonijos gamintojų gamybos sąnaudas ir paslinkdama AS kreivę Japonijoje į dešinę. Mažesnė jenos kaina turėtų priešingą poveikį.