Tvaraus augimo matavimo priemonės

Svarbu įvertinti, kaip sparčiai gali augti ekonomika. Ekonomistai prognozuoja potencialų BVP ateičiai, siekdami numatyti tvarų ekonomikos augimo kelią. Potencialus BVP yra nestebima sąvoka, kuri aproksimuojame naudojant keletą alternatyvių metodų. Svarbu pažymėti, kad ekonomikos potencialaus augimo įverčiai gali keistis, kai gaunama naujų duomenų. Gebėjimas suprasti tokį pokytį yra kritiškai svarbus finansų analitikams, nes akcijų grąža labai priklauso nuo tvaraus ekonomikos augimo tempo.

Potencialaus BVP augimo veiksniai

Ankstesniame skyriuje aptarėme, kad potencialaus BVP augimo tempas priklauso nuo technologinės pažangos tempo, taip pat nuo:

• Darbo jėgos augimo;
• Fizinio ir žmogiškojo kapitalo augimo; ir
• Gamtinių išteklių.

Potencialaus BVP augimo matavimo metodai

Kaip galime apibendrinti visas šias ekonomikos augimą skatinančias jėgas ir sukurti metodą potencialaus BVP augimo tempui matuoti ar įvertinti? Vienas iš būdų yra naudoti augimo apskaitos lygtį:

Potencialaus BVP augimas = technologijų augimas + W_L × (darbo jėgos augimas) + W_C × (kapitalo augimas)

Kur:

W_L ir W_C – darbo ir kapitalo dalys nacionalinėse pajamose.

Augimo apskaitos lygties iššūkiai

Tačiau šiame metode kyla problema: nėra stebimų duomenų apie potencialų BVP ar bendrąjį gamybos veiksnių našumą (TFP), todėl juos reikia įvertinti. Be to, daugelyje šalių, ypač besivystančiose, nėra duomenų apie kapitalo atsargas bei darbo ir kapitalo dalis nacionalinėse pajamose.

Dėmesys darbo našumui

Alternatyvus požiūris yra sutelkti dėmesį į darbo našumą, apie kurį paprastai turime patikimesnių duomenų. Darbo našumas apibrėžiamas kaip prekių ir paslaugų kiekis (tikrasis BVP), kurį darbuotojas gali pagaminti per vieną darbo valandą. Mūsų gyvenimo lygis gerėja, jei per kiekvieną darbo valandą pagaminame daugiau prekių ir paslaugų.

Darbo našumas apskaičiuojamas taip:

Darbo našumas = tikrasis BVP / bendras dirbtų valandų skaičius

Mes naudojame bendrą dirbtų valandų skaičių, o ne darbuotojų skaičių, nes ne visi dirba vienodą valandų skaičių.

Veiksniai, lemiantys darbo našumą

Todėl turime suprasti, kokios jėgos didina darbo našumą. Darbo našumą lemia veiksniai:

• Darbuotojų išsilavinimas ir įgūdžiai (žmogiškasis kapitalas);
• Investicijos į fizinį kapitalą; ir
• Technologijų tobulinimas.

Padidėjus bet kuriam iš šių veiksnių, padidės darbo jėgos našumas.

Gamybos funkcija ir darbo našumas

Darbo našumą lemiančius veiksnius galima išvesti iš gamybos funkcijos, darant prielaidą apie pastovią masto grąžą, kai padvigubėjus sąnaudoms, padvigubėja ir gamybos apimtis. Dalindami gamybos funkciją iš L, gauname:

Y / L = A × F(1, K / L)

Kur:

• Y / L – produkcija vienam darbuotojui, t. y., darbo našumas;
• K / L – kapitalo kiekis vienam darbuotojui;
• A – technologijų lygis arba bendrasis gamybos veiksnių našumas (TFP).

Ši lygtis teigia, kad darbo našumas priklauso nuo kapitalo vienam darbuotojui (K / L) ir technologijų (A). Prisiminkime, kad A taip pat galima interpretuoti kaip TFP.

Darbo našumas ir TFP

Kaip rodo ši lygtis, darbo našumas ir bendrasis gamybos veiksnių našumas yra susijusios, bet skirtingos sąvokos. TFP yra masto veiksnys, nepriklausantis nuo gamybos išteklių derinio. TFP pokyčiai matuojami kaip likutis, atspindintis augimą, kurio negalima priskirti konkrečioms sąnaudoms.

Kita vertus, darbo našumas (produkcija vienam darbuotojui) priklauso tiek nuo bendro produktyvumo lygio (TFP), tiek nuo sąnaudų derinio. Padidėjus TFP arba kapitalo ir darbo santykiui (K / L), darbo našumas didėja. Kadangi tiek produkciją, tiek darbo sąnaudas galima stebėti, darbo našumą galima matuoti tiesiogiai.

Darbo našumo svarba

Darbo našumas yra pagrindinė sąvoka, pagal kurią vertinama ekonomikos būklė, klestėjimas ir tvarus augimo tempas. Analitikas, nagrinėjantis ekonomikos augimo perspektyvas, turi sutelkti dėmesį į tos šalies darbo našumo duomenis. Darbo našumas daugiausia paaiškina gyvenimo lygio ir ilgalaikio tvaraus augimo tempų skirtumus tarp šalių.

Svarbu suprasti skirtumą tarp darbo našumo lygio ir augimo tempo.

Darbo našumo lygis

Kuo aukštesnis darbo našumo lygis, tuo daugiau prekių ir paslaugų ekonomika gali pagaminti su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi. Darbo našumo lygis priklauso nuo sukauptų žmogiškojo ir fizinio kapitalo atsargų ir yra daug aukštesnis išsivysčiusiose šalyse.

Pavyzdžiui, Indijoje gyvena daugiau kaip 1,3 mlrd. žmonių, o Vokietijoje – apie 82 mln. (UNDESA, 2017 m. liepa). Dėl didesnio gyventojų skaičiaus Indijoje dirba gerokai daugiau darbuotojų nei Vokietijoje; tačiau Vokietijos ekonomika, vertinant pagal tikrąjį BVP, yra daug didesnė.

Kaip parodyta 1 pav., Vokietija turi vieną didžiausių produktyvumo lygių pasaulyje – per vieną dirbtą valandą sukuriama beveik 67 JAV dolerių BVP. Panašiai, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir Airijos darbuotojai pasižymi aukštu produktyvumo lygiu. Palyginimui, Meksikos darbuotojai per vieną dirbtą valandą sukuria tik 20,1 JAV dolerio vertės BVP. Taigi Vokietijos darbuotojų našumas yra daugiau nei tris kartus didesnis nei Meksikos darbuotojų.

Darbo našumo augimo tempas

Darbo našumo augimo tempas – tai procentinis našumo padidėjimas per metus. Tai vienas iš ekonominių rodiklių, kurį ekonomistai ir finansų analitikai stebi atidžiausiai. Skirtingai nuo darbo našumo lygio, darbo našumo augimo tempas paprastai yra didesnis besivystančiose šalyse, kur žmogiškojo ir fizinio kapitalo trūksta, bet jis sparčiai auga.

Jei našumo augimas yra spartus, tai reiškia, kad tas pats darbuotojų skaičius gali pagaminti vis daugiau prekių ir paslaugų. Tokiu atveju įmonės gali mokėti didesnius atlyginimus ir vis tiek gauti pelno. Taigi, dideli našumo augimo tempai veda prie didėjančio pelno ir aukštesnių akcijų kainų.

Priešingai, nuolatinis mažas našumo augimas rodo, kad ekonomika yra prastos būklės. Neaugant našumui, įmonės turi arba mažinti darbo užmokestį, arba didinti kainas, kad padidintų pelno maržas. Mažas našumo augimas turėtų būti siejamas su lėtu pelno augimu ir nekintančiomis arba mažėjančiomis akcijų kainomis.

Tvaraus augimo matavimas

Darbo našumo duomenys gali būti naudojami siekiant įvertinti tvaraus ekonomikos augimo tempą. Potencialų BVP galima apibūdinti kaip bendro dirbtų valandų skaičiaus ir tų darbuotojų našumo derinį:

Potencialus BVP = bendras dirbtų valandų skaičius × darbo našumas

Pavertus šią lygtį augimo tempais, gauname:

Potencialaus augimo tempas = ilgalaikis darbo jėgos augimo tempas + ilgalaikis darbo našumo augimo tempas

Taigi, potencialus augimas yra ilgalaikio darbo jėgos augimo ir ilgalaikio darbo našumo augimo tempų derinys. Pavyzdžiui, jei darbo jėga auga 1% per metus, o darbo našumas didėja 2% per metus, tuomet potencialus BVP (pakoreguotas pagal infliaciją) auga 3% per metus.