Valdžios sektorius

Valdžios sektorius renka mokesčius iš namų ūkių ir verslo įmonių. Paprastumo dėlei, pavaizduoti tik iš namų ūkių sektoriaus surinkti mokesčiai. Savo ruožtu, valdžios sektorius perka prekes ir paslaugas (G) iš verslo sektoriaus, skirtas tiek vartojimui, tiek investicijoms. Pavyzdžiui, valdžia samdo statybos įmones keliams, mokykloms ir kitai infrastruktūrai statyti. Valdžios išlaidos taip pat apima išlaidas kariuomenei, policijai, priešgaisrinei apsaugai, pašto paslaugoms ir kitoms viešosioms paslaugoms. Siekiant supaprastinti, vartojimo ir investicijų išlaidos sujungiamos į bendrą valdžios sektoriaus išlaidų kategoriją G.

Pervedimo mokėjimai

Valdžia taip pat atlieka pervedimo mokėjimus namų ūkiams. Paprastai jie skirti socialiniams tikslams, tokiems kaip minimalaus pragyvenimo lygio užtikrinimas, sveikatos priežiūros teikimas ir bedarbių persikvalifikavimas bei laikina parama. Pervedimo mokėjimai atimami iš mokesčių ir pateikiami kaip grynieji mokesčiai (T).

Pervedimo mokėjimai neįtraukiami į valdžios sektoriaus išlaidas prekėms ir paslaugoms (G), nes jie yra piniginis valdžios mokesčių pajamų pervedimas asmenims, už kurį valdžia negauna atitinkamų prekių ar paslaugų. Namų ūkių išlaidos, finansuojamos pervedimo mokėjimais, yra įtraukiamos į vartojimą (C) ir taip pat prisideda prie BVP. Verta pažymėti, kad pervedimo mokėjimai ne visada yra tiesioginės išmokos gavėjams. Vietoj to, valdžia gali mokėti už prekes ar paslaugas asmenims arba net tiesiogiai jas teikti. Pavyzdžiui, visuotinės sveikatos priežiūros programos dažnai veikia tokiu būdu.

Valdžios sektoriaus finansavimas ir deficitas

Dažnai būna, valdžios sektoriaus išlaidos (G) viršija grynuosius mokesčius (T), tada valdžia turi fiskalinį deficitą ir privalo skolintis finansų rinkose. Taigi, valdžia gali konkuruoti su verslo įmonėmis dėl lėšų, gautų iš namų ūkių santaupų. Vienintelis kitas potencialus lėšų šaltinis ekonomikoje yra kapitalo srautai iš kitų pasaulio šalių, kurie bus aptarti kitame skyriuje.

Valdžios išlaidų dalis BVP įvairiose šalyse

2015 metais bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų (įskaitant centrinę valdžią, taip pat valstijų, provincijų ir vietos valdžios institucijas) ir BVP santykis Italijoje buvo 50,4 %, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 37,7 %. Šalyse, kuriose valdžia teikia daugiau paslaugų, pavyzdžiui, Italijoje su visuotine sveikatos priežiūra, valdžios indėlis į BVP yra didesnis. Prancūzijoje valdžios sektorius sudaro 57,0 % BVP. Kitose šalyse viešasis sektorius sudaro mažesnę dalį; pavyzdžiui, Meksikoje valdžios išlaidos sudaro 24,5 % BVP.

Išvados

Šie duomenys rodo, kaip skirtingose šalyse valdžios sektoriaus dydis ir funkcijos gali skirtis. Šalyse su didesniu valdžios sektoriaus dalyvavimu ekonomikoje dažnai teikiama daugiau viešųjų paslaugų, tačiau tai taip pat gali reikšti didesnę mokesčių naštą. Supratimas apie valdžios sektoriaus vaidmenį yra svarbus analizuojant ekonomikos struktūrą ir fiskalinę politiką.