Darbo jėgos kokybė: žmogiškasis kapitalas
Be darbo jėgos kiekio, labai svarbu atsižvelgti į darbo jėgos kokybę, kuri daro reikšmingą įtaką ekonomikos augimui. Žmogiškasis kapitalas – tai sukauptos žinios ir įgūdžiai, kuriuos žmonės įgyja formaliojo bei neformaliojo mokymosi, profesinių mokymų ar kasdienės patirties metu. Paprastai geriau išsilavinę, labiau kvalifikuoti darbuotojai pasižymi didesniu produktyvumu ir greitesne adaptacija prie technologijų ar kitų paklausos bei pasiūlos pokyčių.
Išsilavinimo ir mokymo svarba
Ekonomikos žmogiškasis kapitalas auga, kai investuojama į švietimą ir kvalifikacijos kėlimą darbo vietoje. Šios investicijos, kaip ir fizinio kapitalo kaupimas, yra brangios, tačiau tyrimai rodo, kad jos gali atnešti reikšmingą finansinę grąžą: žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, paprastai uždirba daugiau. Tokiu būdu didėja ne tik jų pačių, bet ir visos visuomenės pajamos.
Šalutinis (išorinis) poveikis
Išsilavinimas gali sukurti papildomą šalutinį arba išorinį poveikį aplinkiniams. Kai vienas asmuo įgyja aukštesnį išsilavinimą ar naujų įgūdžių, pakyla ne tik jo paties produktyvumas, bet ir pagerėja bendri darbo rezultatai tose komandose ar organizacijose, kuriose jis dirba. Šis teigiamas poveikis susijęs su technologijų pažanga ir spartesniu naujų darbo metodų įsisavinimu.
Inovacijos ir nuolatinis augimo potencialas
Žmogiškasis kapitalas prisideda ne tik prie didesnio trumpalaikio produktyvumo, bet ir gali lemti ilgalaikį ekonomikos augimą, jei aukštesnio išsilavinimo darbuotojai skatins dažnesnę inovacijų plėtrą bei spartesnę technologinę pažangą. Ypač svarbu tai, kad didinant darbuotojų kompetencijas (tiek formaliuoju būdu, tiek mokantis darbo vietoje) galima pasiekti nuolatinį augimo tempo kilimą. Taip nutinka tada, kai nuolat atsiranda naujų idėjų, kuriamos inovatyvios priemonės ir efektyvinami gamybos procesai, taip suteikiant ekonomikai papildomą postūmį.
Sveikatos investicijų vaidmuo
Svarbi žmogiškojo kapitalo grandis yra ir visuomenės sveikata. Sveika ir darbingai pajėgi populiacija gali reikšmingai prisidėti prie ekonomikos plėtros, nes mažiau laiko prarandama dėl ligų ar nedarbingumo, o geriau besijaučiantys žmonės efektyviau įsisavina naują informaciją bei įgūdžius. Ypač tai aktualu besivystančiose šalyse, kur riboti ištekliai sveikatos apsaugai gali tapti stabdžiu didinant bendrą žmogiškąjį kapitalą.
