Finansų rinkos ir tarpininkai

Ekonomikos augimas priklauso ne tik nuo taupymo normos, bet ir nuo to, kaip efektyviai sukauptos santaupos paskirstomos šalies viduje. Vienas svarbiausių finansų sektoriaus uždavinių yra nukreipti lėšas iš santaupų turėtojų pas tuos, kurie vykdo investicinius projektus. Finansų rinkos ir tarpininkai, tokie kaip bankai, gali skatinti ekonomikos augimą bent trimis būdais.

Pirma, finansų sektorius, atrinkdamas pareiškėjus, siekiančius finansavimo, ir stebėdamas jau finansuojamus projektus, nukreipia finansinį kapitalą (santaupas) ten, kur tikimasi didžiausios pagal riziką pakoreguotos grąžos. Taip riboti finansiniai ištekliai panaudojami kuo efektyviau.

Antra, finansų sektorius gali skatinti taupymą ir rizikos prisiėmimą, kurdamas patrauklias investicines priemones. Šios priemonės padeda perkelti ir perskirstyti riziką bei didinti likvidumą, tad investuotojai jaučiasi saugesni, o taupytojai linkę labiau investuoti.

Trečia, išplėtotos finansų rinkos ir tarpininkai gali sumažinti kreditavimo apribojimus, su kuriais susidurtų įmonės finansuodamos kapitalo investicijas. Pavyzdžiui, bankai gali sujungti daug mažų santaupų į vieną stambų kapitalo fondą, kuris leidžia finansuoti didesnius projektus, išnaudojant masto ekonomiją. Tokia galimybė prisideda prie spartesnio įmonių augimo ir inovacijų diegimo.

Sąsajos su augimo tempais

Duomenys rodo, kad šalys, kuriose finansų rinkos ir tarpininkai veikia geriau, paprastai auga sparčiau. Gerai funkcionuojančios rinkos užtikrina efektyvų kapitalo paskirstymą ir didina bendrą ekonomikos produktyvumą. Tai lemia didesnį pajamų augimą, kapitalo kaupimą ir galiausiai gyvenimo kokybės kilimą.

Rizika ir nepageidaujami finansų sektoriaus pokyčiai

Vis dėlto ne visi pokyčiai finansų sektoriuje skatina ekonominę plėtrą. Jei tarpininkavimas finansų sektoriuje lemia mažėjančius kredito standartus ir (arba) didesnį finansinį svertą, auga rizika, kuri nebūtinai prisideda prie ilgalaikio augimo. Tokiais atvejais, nors trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti, kad kreditavimas skatina veiklą, ilgainiui per didelė rizika gali sukelti finansinių neramumų, lėtinti ekonomikos kilimą ir taip pakenkti tvariam ilgalaikiam augimui.