Gyventojų skaičiaus augimas
Ilgalaikės darbo jėgos pasiūlos prognozės didele dalimi priklauso nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimo, kurį savo ruožtu lemia gimstamumo ir mirtingumo rodikliai. Išsivysčiusiose šalyse gyventojų skaičiaus augimo tempai paprastai yra kur kas žemesni, palyginti su besivystančiomis šalimis. Dėl to seniai pastebimas nuoseklus išsivysčiusių valstybių gyventojų dalies pasaulyje mažėjimas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad nors daugiau gyventojų gali padidinti bendrą ekonomikos mastą, tai nebūtinai reiškia spartesnį BVP vienam gyventojui augimą. Didėjanti populiacija išplečia išteklių poreikį ir gali sukurti papildomų iššūkių viešosioms paslaugoms bei infrastruktūrai, nebent didesnis gyventojų skaičius kartu gerintų darbo našumą ir institucinius bei technologinius pajėgumus.
Amžiaus struktūros reikšmė
Kitas svarbus veiksnys yra populiacijos amžiaus struktūra, ypač vyresnių nei 65 metų ir jaunesnių nei 16 metų asmenų dalis. Kai kurios išsivysčiusios valstybės, pavyzdžiui, Europos šalys, Japonija ir Pietų Korėja, susiduria su didėjančia demografine našta, nes šiose visuomenėse auga nedirbančių vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius. Tuo tarpu daugeliui besivystančių šalių demografiniai rodikliai kol kas išlieka palankesni: dėl mažėjančios jaunesnių nei 16 metų grupės dalies vis daugiau žmonių patenka į darbingo amžiaus grupę, o tai gali tapti reikšmingu postūmiu ekonomikos plėtrai. Įdomu tai, kad Kinijos situacija primena išsivysčiusių šalių pavyzdį: joje taip pat didėja pensinio amžiaus gyventojų skaičius, o tai ateityje gali tapti rimtu iššūkiu šalies darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemai.
Pasaulio gyventojų skaičiaus duomenys (1 pav.)
| Šalis | 2000 | 2005 | 2010 | Metinis augimas (%) |
| Prancūzija | 59,1 | 61,2 | 63,0 | 0,64 |
| Vokietija | 82,2 | 82,3 | 81,6 | –0,07 |
| Airija | 3,8 | 4,0 | 4,5 | 1,71 |
| Ispanija | 40,3 | 43,4 | 46,1 | 1,35 |
| Jungtinė Karalystė | 58,9 | 59,4 | 61,3 | 0,40 |
| Rusija | 146,7 | 142,8 | 142,9 | –0,26 |
| Japonija | 126,9 | 127,8 | 127,6 | 0,06 |
| JAV | 282,2 | 295,6 | 309,1 | 0,91 |
| Meksika | 98,4 | 103,9 | 108,4 | 0,97 |
| Kinija | 1 267,4 | 1 307,6 | 1 341,4 | 0,57 |
| Indija | 1 024,3 | 1 110,0 | 1 190,5 | 1,52 |
Žemiau pateiktoje lentelėje matyti, kaip kito tam tikrų pasaulio šalių populiacija nuo 2000 iki 2010 metų. Pavyzdžiui, Prancūzijos gyventojų skaičius per šį dešimtmetį padidėjo nuo 59,1 mln. iki 63,0 mln. – metinis augimas siekė 0,64 proc. Tuo tarpu Vokietija susidūrė su –0,07 proc. metiniu gyventojų mažėjimu. Airijos populiacija didėjo sparčiausiai (1,71 proc.), o Ispanija taip pat augo gana greitai, net 1,35 proc. per metus. Jungtinėje Karalystėje fiksuotas nuosaikesnis augimas – 0,40 proc.
Rusijoje pastebėtas metinis –0,26 proc. populiacijos sumažėjimas, o Japonijoje – itin menkas, 0,06 proc., metinis augimo tempas. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose populiacija išsiplėtė nuo 282,2 mln. iki 309,1 mln., kas sudarė 0,91 proc. vidutinį metinį augimą. Meksikos gyventojų skaičius didėjo 0,97 proc. per metus, Kinijos – 0,57 proc., o Indijos – net 1,52 proc., nuo 1 024,3 mln. iki 1 190,5 mln.
