Kapitalas: IRT ir su IRT nesusijęs kapitalas

Fizinio kapitalo atsargos auga kiekvienais metais tol, kol grynosios investicijos – tai yra bendrosios investicijos atėmus kapitalo nusidėvėjimą – išlieka teigiamos. Vadinasi, valstybėse, kuriose investicijų lygis yra aukštas, turėtų didėti fizinio kapitalo atsargos ir spartėti bendrasis vidaus produktas (BVP). 1 pav. pavaizduotas bendrųjų negyvenamųjų investicijų lygis, išreikštas BVP dalimi, atskleidžia pastebimą investicijų rodiklių skirtumą tarp šalių. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose investicijų dalis BVP yra maža, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis.

Ekonomikos augimo ir investicijų ryšys daugelyje šalių pasižymi dideliu koreliacijos laipsniu. Valstybės, skiriančios reikšmingą dalį savo BVP investicijoms (tarkime, Kinija, Indija ar Pietų Korėja), paprastai užtikrina spartesnius augimo tempus. Pavyzdžiui, Airija ir Ispanija, dešimtmetį buvusios tarp sparčiausiai augusių Europos valstybių, taip pat turėjo vienus aukščiausių investicijų ir BVP santykių rodiklių. Tuo tarpu Brazilija ir Meksika, kurios investicijoms skiria santykinai mažesnę BVP dalį, demonstruoja kuklesnį augimo tempą. Ši statistika iš dalies paaiškina Kinijos itin spartų pastarųjų dešimtmečių ekonominį kilimą: metinis BVP augimas dažnai viršijo 10 proc., o naujų gamyklų, įrangos ir infrastruktūros finansavimas Kinijoje, vertinant procentine dalimi nuo BVP, yra didžiausias pasaulyje. Per pastaruosius metus Kinija investicijoms skyrė daugiau nei 40 proc. savo BVP.

Kapitalo gilinimas ir ilgalaikio augimo ribos

Kaip aptarta anksčiau, grįsti ilgalaikį augimą vien tik kapitalo gilinimu nepakanka. Kyla klausimas, kaip suderinti šią prielaidą su akivaizdžia teigiama sąsaja tarp investicijų išlaidų ir ekonominio augimo įvairiose pasaulio šalyse? Pirmiausia svarbu paminėti, kad nors mažėjantis ribinis kapitalo našumas galiausiai riboja kapitalo gilinimo efektą. Investicijų skatinamas augimas gali trukti gana ilgai, ypač tose valstybėse, kuriose pradinis kapitalo kiekis, tenkantis vienam darbuotojui, yra mažas.

Antroji, glaudžiai susijusi priežastis – tai, kad investicijų įtaka kapitalo atsargoms priklauso nuo jau egzistuojančio fizinio kapitalo dydžio šalyje. Kaip skiriasi investicijoms skiriama BVP dalis, taip skiriasi ir esamos kapitalo atsargos vienam darbuotojui. Pavyzdžiui, 2000 m. vidutinis Jungtinių Valstijų darbuotojas turėjo apie 148 091 JAV dolerių vertės kapitalo, palyginti su 42 991 JAV doleriu Meksikoje ar 6 270 JAV dolerių Indijoje. Šie duomenys rodo, kad besivystančiose šalyse, kur darbininkai turi santykinai nedaug įrangos ar mašinų, net ir nedidelis kapitalo padidėjimas gali duoti itin ženklią procentinę naudą. Tuo tarpu išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, absoliutus metinis investicijų prieaugis gali būti labai didelis, tačiau jų santykinis poveikis sukauptoms kapitalo atsargoms paprastai būna nedidelis. Norint išlaikyti reikšmingą poveikį kapitalo atsargoms išsivysčiusiose šalyse, būtinos nuoseklios ir didelės investicijos daugelį metų.

Fizinio kapitalo sudėtis ir IRT vaidmuo

Trečia, kadangi fizinis kapitalas nėra vienalytis, svarbus ne vien bendras investicijų dydis, bet ir tai, kur nukreipiamos lėšos. Įžvalgos, kilusios iš endogeninės augimo teorijos bei tyrimų, siekiančių tiksliau įvertinti bendrąjį gamybos veiksnių produktyvumą (TFP), patvirtina, kad kapitalo sudėtis reikšmingai veikia augimą ir produktyvumą. Šiuose tyrimuose kapitalo išlaidos paprastai suskirstomos į dvi kategorijas:

1. IRT (informacinių, ryšių ir telekomunikacijų technologijų) investicijos

Tai išlaidos įvairiai IT ir ryšių įrangai, įskaitant kompiuterius, programinę įrangą, telekomunikacijų sprendimus ir t. t. Jos leidžia įvertinti informacinių technologijų sektoriaus įtaką ekonomikos augimui. Pastarąjį dešimtmetį išsivysčiusiose šalyse IT sektorius buvo vienas esminių augimo veiksnių. Technologinės inovacijos gerokai sumažino pagrindinių technologijų, pavyzdžiui, puslaidininkių, kainas, todėl investicijos į IT ėmė didėti kitų kapitalo rūšių sąskaita. Intensyvesnis IT įrangos naudojimas paskatino tinklo išorės efektus: kuo daugiau žmonių, organizacijų ar įrenginių yra sujungta tarpusavyje elektroniniais kanalais, tuo labiau gali išaugti bendras produktyvumas. Šie tinklo efektai dažnai atsispindi TFP, o ne išskiriami kaip atskiras rodiklis. 1 pav. taip pat parodo IRT investicijų dalį BVP. Duomenys liudija, kad daugumoje šalių IT sektorius išlieka palyginti nedidelis, o 2000–2008 m. laikotarpiu jo dalis BVP net sumažėjo, pasauliniam nuosmukiui neproporcingai paveikus pažangių technologijų sektorių.

2. Ne IRT kapitalo išlaidos

Tai įvairūs projektai, apimantys negyvenamąją statybą, transporto priemones ar bendrąsias mašinas. Toks kapitalo kaupimas ilgainiui sukelia kapitalo gilinimą, tačiau neturi tokio didelio galimo poveikio potencialiam BVP augimui, kaip IRT investicijos. Kita vertus, auganti IRT investicijų dalis dėl savo išorinio poveikio gali faktiškai paspartinti potencialaus BVP didėjimo tempą.

Apibendrinimas

Fizinio kapitalo augimas ir investicijų lygis yra glaudžiai susijęs su ekonomikos kilimu: aukštas investicijų rodiklis dažnai reiškia sparčią fizinio kapitalo plėtrą ir produktyvumo augimą, ypač šalyse, kurios dar nepasiekė aukšto kapitalo ir darbo santykio lygio. Tačiau vien kapitalo gilinimo nepakanka ilgalaikiam tvariam augimui – jį riboja mažėjantis ribinis kapitalo našumas ir prielaida, kad galiausiai pasiekiama „stabili būsena“. Todėl svarbu ne tik tai, kiek investuojama, bet ir kur tos investicijos yra nukreipiamos. Auganti IRT sektoriaus dalis leidžia panaudoti tinklo išorės efektus ir pakelti bendrąjį gamybos veiksnių produktyvumą, užtikrinant ilgesnio laikotarpio teigiamą poveikį potencialiam BVP didėjimui.