Kapitalo gilinimas ir technologinė pažanga

Mažėjančios ribinės grąžos savybė atlieka itin svarbų vaidmenį, kai siekiama įvertinti kapitalo ir technologijų indėlį į ilgalaikį ekonomikos augimą. 1 pav. pateikia ryšį tarp vienam gyventojui tenkančios produkcijos ir kapitalo bei darbo jėgos santykio. Šiame paveiksle matyti, kad didinant kapitalo kiekį, tekantį fiksuotam darbuotojų skaičiui, gamybos apimtis vienam gyventojui auga, bet vis lėtesniu tempu. Remiantis anksčiau nurodytomis lygtimis bei 1 pav., galima manyti, kad vienam gyventojui tenkanti produkcija plečiasi dviem svarbiais keliais: didinant kapitalo ir darbo santykį (kapitalo gilinimas) ir tobulinant technologijas, dar vadinamas technologine pažanga.

1 pav. Vienam gyventojui tenkanti gamybos funkcija kapitalo gilinimas, palyginti su technologine (TFP) pažanga

(Paveikslėlyje pavaizduotos kreivės judėjimas iš taško A į B ir toliau į D nurodo kapitalo gilinimo efektą, o poslinkis iš B į C parodo TFP padidėjimą.)

Kapitalo gilinimas

Kapitalo gilinimas – tai didėjantis kapitalo ir darbo jėgos santykis, kuris 1 pav. pavaizduotas perėjimu iš taško A į B išilgai tos pačios gamybos funkcijos kreivės. Šis santykio padidėjimas paprastai atspindi augančias investicijas ekonomikoje. Kol kapitalo (grynųjų investicijų) augimo tempas viršija darbo jėgos augimo tempą, kapitalo dalis, tenkanti vienam darbuotojui, augs. Vis dėlto, kai šis santykis tampa labai didelis (kaip taške B), tolesnis kapitalo kiekio didinimas duoda tik nedidelį papildomą poveikį gamybai vienam gyventojui (pavyzdžiui, perėjimas iš B į D). Taip nutinka, nes kapitalo ribinis produktas mažėja, kai vis daugiau kapitalo pridedama prie fiksuoto darbo jėgos kiekio.

Pasiekus tašką, kuriame kapitalo ribinis produktas susilygina su ribinėmis kapitalo sąnaudomis, pelną maksimizuojantys gamintojai nustoja didinti kapitalo ir darbo santykį. Tai kritinis momentas neoklasikiniame augimo modelyje: vienam gyventojui tenkantis ekonomikos augimas gali visiškai sustoti. Kai ekonomika priartėja prie šios vadinamosios stabilios būsenos, kapitalo gilinimas nebegali būti ilgalaikio ekonomikos augimo šaltinis. Tik tuo atveju, kai šalis dar nėra pasiekusi stabilios būsenos, o kapitalo ribinis produktas viršija jo ribinę kainą, kapitalo gilinimas gali padėti laikinai padidinti vienam gyventojui tenkantį produkcijos augimą.

Neoklasikinio modelio išvada, kad spartesnis kapitalo kaupimas (didesnis investicijų lygis) nesukuria nuolatinio, didesnio augimo tempo vienam gyventojui, daugeliui atrodo nuvilianti. Visgi, kaip parodoma endogeninio augimo teorijose, kapitalo kaupimas gali lemti nuolatinį didesnį augimo tempą, jeigu investicijos reiškia ne vien gryną kapitalo didinimą, bet ir naujų, inovatyvių produktų bei procesų diegimą. Kitaip sakant, jei papildomas kapitalas apima pažangesnius gamybos metodus ar visiškai naujas prekes, tuomet spartesnis kapitalo kaupimas gali tapti nuolatine aukštesnio vienam gyventojui tenkančios produkcijos augimo priežastimi.

Technologinės (TFP) pažangos efektas

Priešingai nei judėjimas išilgai tos pačios gamybos funkcijos, padidėjęs bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas (TFP) sukelia proporcingą visos gamybos funkcijos poslinkį aukštyn. Tai reiškia, kad ekonomika sugeba pagaminti didesnę produkciją vienam darbuotojui net ir nesant pokyčių kapitalo, tenkančio vienam darbuotojui, kiekyje. Kaip matome 1 pav., TFP augimas apibūdinamas perėjimu nuo taško B į tašką C. Technologinė pažanga taip pat didina kapitalo ribinį produktą, palyginti su jo ribinėmis sąnaudomis, ir taip atveria galimybes papildomoms pelningoms investicijoms. Tokiu būdu sumažėja augimą ribojantis mažėjančios ribinės grąžos poveikis.

Be to, net ir stabilios būsenos atveju, kai kapitalo gilinimas savaime nebedidina vienam gyventojui tenkančio produkcijos lygio. Technologijų pažanga (TFP didėjimas) leidžia palaikyti tolesnį gyventojui tenkančios gamybos augimą. Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad ilgalaikiam ekonomikos plėtros palaikymui lemiamą reikšmę turi TFP plėtra. Be nuolatinio technologijų tobulinimo ir pažangių gamybos būdų diegimo, kapitalo kaupimas galiausiai nebeskatina tvaraus augimo, kadangi pakartotinis kapitalo didinimas vis mažiau prisideda prie bendro produktyvumo kilimo.

Apibendrinimas

• Kapitalo gilinimas: laikinai didina vienam gyventojui tenkančią produkciją, kol kapitalo ribinis produktas viršija jo ribinius kaštus. Tačiau pasiekus stabilią būseną, paprastas kapitalo kiekio didinimas nebegali užtikrinti tolesnio ilgalaikio augimo.
• Technologinė pažanga (TFP): perkelia visą gamybos funkciją aukštyn, leidžia už tą patį kapitalo ir darbo lygį gauti didesnę produkciją. Tokiu būdu, net ir pasiekus stabilią būseną, galima užtikrinti nuolatinį vienam gyventojui tenkančios gamybos didėjimą, jei ekonomikoje vyksta nenutrūkstama technologijų raida.

Galiausiai, norint išlaikyti ilgalaikį gyventojui tenkančios produkcijos augimą, būtina ne vien akumuliuoti kapitalą, bet ir užtikrinti, kad diegiamos technologijos, procesai bei nauji gamybos būdai didintų bendrąjį gamybos veiksnių produktyvumą. Tokia perspektyva rodo, kad inovacijos ir nuolatinis mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (R &D) skatinimas yra esminiai veiksniai, lemiantys tvarų ekonomikos augimą.