Kodėl potencialus augimas svarbus investuotojams

Tiek nuosavybės, tiek fiksuotų pajamų, vertybinių popierių vertinimas glaudžiai susijęs su ekonominės veiklos augimo tempu. Numatomas bendrasis pelno augimas yra pagrindinis akcijų rinkos veiksnys. Ekonomikos gamybinio pajėgumo augimas, matuojamas potencialiu BVP, nustato ribą, kiek sparčiai ekonomika gali augti. Idėja ta, kad potencialus BVP yra didžiausia produkcijos apimtis, kurią ekonomika gali tvariai generuoti nesukeldama infliacijos augimo. Tad svarbus klausimas investuotojams į akcijas yra, ar pelno augimas irgi yra apribotas potencialaus BVP augimo tempo.

Pelno augimo ribos, palyginus su BVP augimu

Kad pelno augimas viršytų BVP augimą, įmonių pelno ir BVP santykis laikui bėgant turi didėti. Akivaizdu, kad pelno dalis BVP negali augti be galo. Jei darbo pajamos susitrauktu, darbuotojai nenorėtų dirbti, taip pat sumažėtų paklausa, o tolimesnis pelno didėjimas taptų neįmanomas. Taigi ilguoju laikotarpiu tikrasis pelno augimas negali viršyti potencialaus BVP augimo tempo. 1 pav. pateikiamas JAV duomenimis (iš nacionalinių pajamų ir produktų sąskaitų, National Income and Product Accounts, NIPA) pagrįstas ilgalaikis po apmokestinimo gaunamo pelno, išreikšto kaip BVP dalis, stabilumas. Diagrama rodo, kad nuo 1947 m. pelnas po apmokestinimo svyravo tarp 3,1 proc. ir 10,1 proc. BVP, vidutiniškai siekdamas apie 6 proc. BVP. Pažymėtina, jog nėra jokio didėjimo tarp pelno po apmokestinimo ir BVP ar nuolatinio šio santykio padidėjimo. 1947 m. 8,5 proc. pelno dalis BVP praktiškai prilygsta 2010 m. pabaigoje buvusiems 9,4 proc. Kadangi šis santykis neturi didėjančios tendencijos, tie patys veiksniai, kurie riboja ekonomikos augimą, nulemia ir ilgalaikio bendrojo pelno didėjimo ribą.

1 pav. JAV įmonių pelnas po apmokestinimo kaip BVP procentinė dalis

Lygtis, siejanti BVP ir akcijų rinkos vertę

Norint ištirti ekonomikos augimo ir akcijų kainų sąsają, naudinga išreikšti bendrą akcijų rinkos vertę pagrindinių rodiklių sandauga. Tegul P žymi bendrąją akcijų vertę (kainą), o E – bendrąjį pelną. Tuomet galima parašyti:

P  =  GDP×(E/GDP)×(P/E)

Ši lygtis rodo, kad akcijų rinkos vertė yra BVP, įmonių pelno (kaip BVP dalies) ir akcijų kainos bei pelno (P/E) santykio sandauga. Atkreipkite dėmesį, kad BVP gali būti interpretuojamas kaip tikrasis arba nominalus, o kiti kintamieji atitinkamai taip pat turėtų būti laikomi tikraisiais arba nominaliaisiais.

Šią lygtį galima išreikšti logaritminiu pokyčiu per tam tikrą laikotarpį T:

(1/T)%∆P  =  (1/T)%∆GDP  +  (1/T)%∆(E/GDP)  +  (1/T)%∆(P/E)

Vadinasi, akcijų rinkos vertės pokyčio procentas lygus BVP pokyčio procentui, pridėjus įmonių pelno (pelno) dalies BVP pokyčio procentą ir akcijų kainos bei pelno santykio pokyčio procentą. Trumpuoju laikotarpiu visi trys veiksniai daro įtaką akcijų rinkos kilimui ar kritimui. Tačiau ilguoju laikotarpiu BVP augimo tempas privalo dominuoti. Kaip jau minėta, pelno ir BVP santykis negali nuolat augti. Jis taip pat negali amžinai kristi, nes nepelningos įmonės išnyks. Vadinasi, antrasis lygties narys per ilgą laikotarpį (T) turi būti maždaug lygus nuliui. Panašiai kainos ir pelno santykis negali nuolat augti ar mažėti, nes investuotojai nebus linkę mokėti neribotai didelės kainos už vieną pelno vienetą ar atiduoti pelno be užmokesčio. Taigi trečiasis narys taip pat turi būti maždaug lygus nuliui ilguoju laikotarpiu. Išvada: veiksniai, lemiantys potencialų BVP, galiausiai lemia ir akcijų rinkos kainų raidą.

Ekonomikos augimo ir akcijų rinkos sąsaja

2 pav. Parodo, kaip glaudžiai ilguoju laikotarpiu siejasi ekonomikos augimas ir akcijų rinkos brangimas. Laikotarpiu 1946–2007 m. S&P 500 indekso metinė grąža siekė 10,82 proc., iš kurių 7,15 proc. buvo kainos kilimas. Tas kainos kilimas beveik tiksliai atitiko 6,95 proc. JAV nominaliojo BVP augimo tempą (tikrasis BVP augimas plius infliacija). Pelnas (EPS) BVP atžvilgiu ir P/E pokyčiai bendrai sudarė tik 0,20 proc. per metus. Kaip matyti iš paskutinės stulpelio reikšmės, šių dviejų rodiklių įtaka rinkos nepastovumui buvo didesnė nei jų įtaka jos grąžai.

Potencialaus BVP ir jo augimo tempo įverčius nesunku rasti viešai. Pavyzdžiui, EBPO (OECD) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sudaro šalių tarpines ir ilgalaikes ekonomikos augimo prognozes, kuriose pateikiami ir potencialaus BVP rodikliai. Be to, centriniai bankai reguliariai skelbia potencialaus BVP prognozes. Vėlesnėse šio skyriaus dalyse bus apžvelgti taikomi potencialaus BVP vertinimo metodai. Paprasčiausias praeities BVP augimo tempų perkėlimas į ateitį gali duoti klaidingą prognozę. Šalies BVP augimo tempas laikui bėgant gali keistis ir iš tiesų kinta: jis gali sulėtėti, kaip nutiko Japonijai (palyginkite 1971–1990 m. su 1991–2010 m.), arba paspartėti, kaip pastarąjį dešimtmetį nutiko Brazilijai. Net ir nedidelis potencialaus augimo padidėjimas ar sumažėjimas stipriai veikia gyvenimo lygį bei būsimą ekonominę veiklą. Tai galima palyginti su portfelio grąža, kai nedideli skirtumai, kaupiantis daug metų, lemia reikšmingą skirtumą galutinėje vertėje. Gebėjimas laiku atpažinti šiuos pokyčius yra labai svarbus pasauliniam investuotojui. Ekonomikos augimo potencialo įverčiai aktualūs ir investuotojams į fiksuotų pajamų priemones. Vienas iš potencialaus BVP taikymo būdų yra infliacinio spaudimo įvertinimas ekonomikoje. Kai faktinis BVP augimas viršija (arba nesiekia) potencialų augimo tempą, tai didina (arba mažina) infliaciją, o ši tendencija savo ruožtu veikia nominaliąsias palūkanų normas ir obligacijų kainas.

Potencialaus BVP augimo tempo svarba

Potencialaus BVP augimo tempas taip pat svarbus nustatant tikrąsias palūkanų normas ir, apskritai, tikrąją turto grąžą. Tikroji palūkanų norma iš esmės yra tikroji grąža, kurios reikalauja vartotojai (taupantieji) už tai, kad atidėtų vartojimą ateičiai. Jeigu tikimasi, kad potencialus BVP augs sparčiau, tuomet vartotojai tikisi spartesnio pajamų didėjimo. Tai reiškia, kad papildoma ateities pajamų (vartojimo) vieneto vertė bus santykinai mažesnė, nei jei pajamos augtų lėčiau. Tad, kitoms sąlygoms nepakitus, tikroji palūkanų norma turės būti aukštesnė, kad skatintų reikiamas santaupas, užtikrinančias reikiamą kapitalo kaupimą. Taigi spartesnis potencialaus BVP augimas reiškia ir aukštesnes tikrąsias palūkanų normas bei didesnę numanomą tikrąją turto grąžą apskritai.

Potencialus BVP ir jo augimo tempas svarbūs fiksuotų pajamų analizei ir kitais aspektais:

1. Geresnė fiksuotų pajamų instrumentų kredito kokybė. Didesnis potencialaus BVP augimo tempas paprastai pagerina fiksuotų pajamų vertybinių popierių kredito kokybę, nes dauguma tokių popierių galiausiai užtikrinami pajamų srautu, net jei skolintojas turi reikalavimo teisę į konkretų turtą.
2. Monetarinės politikos vertinimas. Centriniai bankai dažnai aiškina pinigų politikos sprendimus remdamiesi išteklių panaudojimo lygiu ir tuo, kiek „laisvos“ yra ekonomikos veikla. Kitaip tariant, atsižvelgiama į skirtumą tarp potencialaus gamybos lygio ir faktinio ekonomikos veikimo (vadinamojo „gamybos apimties atotrūkio“) bei faktinio BVP augimo santykį su tvariu augimo tempu. Vadinasi, investuotojai į fiksuotas pajamas turi atidžiai sekti gamybos apimties atotrūkį ir faktinio bei potencialaus BVP augimo tempus, kad įvertintų galimus centrinio banko politikos pokyčius.
3. Valstybinės skolos kredito rizikos vertinimas. Kredito reitingų agentūros, vertindamos valstybės ar vyriausybės leidžiamų skolos vertybinių popierių patikimumą, naudoja potencialaus BVP augimo tempą. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, lėtesnis potencialaus BVP augimas padidina tokių obligacijų riziką.
4. Biudžeto deficitų analizė. Vyriausybės biudžeto deficitas paprastai didėja per nuosmukį ir mažėja augimo metu. Analizuojant fiskalinę politiką, dažnai vertinama struktūrinio arba cikliškai pakoreguoto deficito reikšmė – koks būtų biudžeto balansas, jei ekonomika veiktų pagal savo potencialų BVP.

Investavimo implikacijos

Gebėjimas laiku atpažinti potencialaus BVP augimo pokyčius yra kritiškai svarbus investuotojams tiek į akcijas, tiek į fiksuotų pajamų priemones. Ekonomikos augimas ilgainiui lemia ne tik akcijų kainų, bet ir tikruosius turto grąžos pokyčius.