Santrauka
Ilgalaikį tvarų augimą lemia tikrojo potencialaus BVP augimo tempas. Gamybos veiksnių (arba išteklių) pasiūlos didėjimas ir technologinė pažanga yra pagrindiniai augimo šaltiniai. Šie gamybos veiksniai apima žmogiškąjį kapitalą, IRT ir ne IRT kapitalą, viešąjį kapitalą, darbo jėgą bei gamtos išteklius. Duomenis apie augimo šaltinius kaupia tokios institucijos kaip EBPO (OECD) ir Conference Board. 1 pav. pateikiami Conference Board duomenys, rodantys, kokį indėlį į produkcijos augimą įneša skirtingi veiksniai įvairiose šalyse. Šie duomenys apskaičiuoti remiantis augimo apskaitos formule.
Produkcijos augimo šaltiniai
Šioje lentelėje pateikiamos pagrindinės sudedamosios dalys, kurios prisideda prie bendrojo vidaus produkto augimo. Prie „Darbo jėgos kiekio“ priskiriami nauji į darbo rinką ateinantys arba iš jos išeinantys darbuotojai, o „Darbo kokybė“ apima tokius aspektus kaip išsilavinimas ir darbuotojų įgūdžiai. „Ne IRT kapitalas“ reiškia investicijas į negyvenamąsias statybas, transporto priemones ir kitą įrangą. „IRT kapitalas“ – tai išlaidos informacinių, ryšių ir telekomunikacijų priemonėms. „TFP“ (bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas) parodo, kiek papildomo produktyvumo duoda technologiniai ar organizaciniai patobulinimai, nepaisant kapitalo ir darbo pokyčių. Galiausiai, „BVP augimas“ yra bendras visų šių veiksnių rezultatas.
1 pav. Produkcijos augimo šaltiniai
| Darbo jėgos kiekis (%) | Darbo kokybė (%) | Ne IRT Kapitalas (%) | IRT Kapitalas (%) | TFP (%) | BVP augimas (%) | |
| Vokietija | ||||||
| 1995-2005 | -0.2 | 0.1 | 0.3 | 0.2 | 0.9 | 1.3 |
| 2005-2009 | -0.6 | 0.1 | 0.5 | 0.3 | 0.1 | 0.4 |
| Airija | ||||||
| 1995-2005 | 2 | 0.3 | 2.6 | 0.7 | 1.7 | 7.3 |
| 2005-2009 | -0.2 | 0.1 | 1.8 | 0.4 | -2.1 | 0 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| 1995-2005 | 0.6 | 0.3 | 0.7 | 0.8 | 0.9 | 3.3 |
| 2005-2009 | 0.1 | 0.1 | 0.5 | 0.5 | -0.5 | 0.7 |
| Japonija | ||||||
| 1995-2005 | -0.6 | 0.4 | 0.6 | 0.3 | 0.4 | 1.1 |
| 2005-2009 | -0.6 | 0.1 | 0.4 | 0.2 | -0.6 | -0.5 |
| Pietų Korėja | ||||||
| 1995-2005 | -0.5 | 0.8 | 1.1 | 0.5 | 2.4 | 4.3 |
| 2005-2009 | -0.7 | 0 | 0.8 | 0.2 | 2 | 2.3 |
| Kinija | ||||||
| 1995-2005 | 0.5 | 0.2 | 4.5 | 1.1 | 1.5 | 7.8 |
| 2005-2008 | 0.3 | 0.2 | 5.5 | 1.3 | 4.2 | 11.5 |
| Indija | ||||||
| 1995-2005 | 1 | 0.2 | 2.7 | 0.5 | 1.9 | 6.3 |
| 2005-2008 | 1.1 | 0.1 | 3.7 | 0.9 | 2.4 | 8.2 |
| Brazilija | ||||||
| 1995-2005 | 0.8 | 0.1 | 1.1 | 0.7 | -0.3 | 2.4 |
| 2005-2008 | 0.8 | 0.2 | 1.9 | 2.5 | -0.5 | 4.9 |
| Meksika | ||||||
| 1995-2005 | 1.2 | 0.2 | 1.4 | 0.4 | 0.4 | 3.6 |
| 2005-2008 | 1.1 | 0.1 | 1.3 | 0.2 | -0.1 | 2.6 |
Gamybos veiksnių indėlis
Kaip rodo lentelė, atskiri komponentai (darbo jėgos kiekis ir kokybė, kapitalo kaupimas IRT ir ne IRT srityse, taip pat TFP) skiriasi tarp šalių bei laikotarpių ir kartu lemia galutinį BVP augimo tempą. Pavyzdžiui, Airijoje 1995–2005 m. bendras BVP augimas siekė 7,3 proc. per metus, iš kurių reikšmingą dalį sudarė didėjantis darbuotojų skaičius, augančios investicijos į ne IRT kapitalą ir teigiamas TFP. Tačiau 2005–2009 m. šios šalies darbo jėgos kiekis šiek tiek sumenko, o TFP tapo neigiamas, todėl BVP augimas priartėjo prie nulio.
Vokietijoje 2005–2009 m. laikotarpiu didesnis indėlis teko ne IRT kapitalui, nors darbo jėgos kiekis mažėjo. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, nepaisant kuklaus darbo jėgos kiekio augimo 2005–2009 m., reikšmingos investicijos į IRT kapitalą bei darbo kokybės rodiklių gerėjimas padėjo pasiekti teigiamą, nors ir nedidelį, bendrą BVP augimo tempą.
Apibendrinimas
- Ilgalaikis augimas: Tikrojo potencialaus BVP augimo tempą lemia gamybos veiksnių pasiūlos plėtra bei technologinė pažanga.
- Gamybos veiksniai: Pagrindiniai komponentai apima žmogiškąjį kapitalą, IRT bei ne IRT kapitalą, viešąjį kapitalą, darbo jėgą ir gamtos išteklius.
- Empiriniai duomenys: Conference Board ir EBPO ataskaitose pateikiami nuoseklūs įvairių šalių ekonominio augimo šaltinių vertinimai, padedantys nustatyti, kokia dalis augimo gaunama iš kapitalo akumuliacijos, o kokia – iš TFP kilimo.
- Skirtumai tarp šalių: Kadangi atskiros ekonomikos skiriasi savo pradiniu kapitalo lygiu, darbo jėgos charakteristikomis ir technologijų pažangumu, konkrečių šalių augimo modeliai gali būti gana nevienodi.
- Reikšmė politikai: Siekiant užtikrinti nuolatinį šalies ekonomikos augimą, politikos formuotojai privalo skatinti investicijas į naują kapitalą, tobulinti darbo jėgos įgūdžius bei plėtoti technologijas, didinančias TFP.
Visi šie veiksniai rodo, kad ilgalaikis tvarus augimas yra sudėtingas procesas. Nors investicijos į kapitalą svarbios, vien jų nepakanka: technologijos bei valdymo ir organizaciniai patobulinimai dažnai tampa kertiniais augimo varikliais, leidžiančiais efektyviau išnaudoti esamus gamybos išteklius.
