Švietimo ir sveikatos priežiūros sistemos

Nepakankamas išsilavinimas, apimantis visas švietimo pakopas, yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių ekonomikos augimui daugelyje besivystančių šalių. Didelė dalis darbuotojų yra neraštingi, o tik nedaugelis turi įgūdžių, reikalingų naudotis pažangiausiomis technologijomis. Be to, daugelis besivystančių šalių kenčia nuo vadinamojo „protų nutekėjimo“ – procesas, kai aukščiausios kvalifikacijos ir išsilavinimo žmonės emigruoja į išsivysčiusias šalis, palikdami gimtąją šalį su mažesniu kvalifikuotos darbo jėgos rezervuaru.

Švietimas

Pagrindinis išsilavinimas padidina bendrą darbo jėgos kvalifikacijos lygį ir taip didina šalies ilgalaikio augimo potencialą. Be to, kadangi fizinis kapitalas (pastatai, įranga) ir žmogiškasis kapitalas (išsilavinęs, kvalifikuotas darbo jėgos rezervas) dažnai papildo vienas kitą, geresnis išsilavinimas didina jau esamo fizinio kapitalo produktyvumą. Dėl to švietimo sistemos tobulinimas – tiek formaliu ugdymu mokyklose, tiek kvalifikacijos kėlimu darbo vietoje – yra svarbus tvaraus augimo strategijos elementas. Pavyzdžiui, Kinija ir Indija investuoja didžiules lėšas į švietimą ir sėkmingai rengia didelį skaičių inžinerijos ir technologijų srities specialistų, gerokai pagerindamos savo darbo jėgos kokybę.

Empiriniai tyrimai rodo, kad švietimo išlaidų paskirstymas tarp skirtingų švietimo tipų ir lygių (pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo) yra svarbus veiksnys, lemiantis augimą. Tai ypač ryšku lyginant išsivysčiusias šalis su besivystančiomis. Išlaidų švietimui poveikis priklauso nuo to, ar šalis yra technologijų diegimo priešakyje, skatinanti inovacijas, ar remiasi kitur sukurtų technologijų imitavimu. Išsivysčiusios šalys, tokios kaip JAV, Japonija ar Vakarų Europos valstybės, dažnai pirmauja technologijų srityje, todėl joms svarbu investuoti į aukštąjį mokslą, kad paskatintų inovacijas ir augimą. Papildomos išlaidos pradiniam ir viduriniam ugdymui jose turės mažesnį poveikį augimui. Priešingai, besivystančioms šalims, kurios didžiąja dalimi pritaiko užsienyje sukurtas technologijas, derėtų daugiausia dėmesio skirti pradiniam ir viduriniam švietimui. Taip jos galės sparčiau įsisavinti naujas technologijas ir efektyviau organizuoti esamas užduotis, taip skatindamos augimą.

Sveikata

Sveikatos priežiūra yra dar vienas kertinis veiksnys. Prasta sveikata – dar viena kliūtis, trukdanti besivystančių šalių ekonomikos augimui. Daugelyje jų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė, o paplitusios įvairios ligos. Afrikoje, pavyzdžiui, tropinės ligos ir AIDS epidemija daro pražūtingą poveikį darbingo amžiaus gyventojams. Tai aiškiai matyti iš Botsvanos pavyzdžio: nors anksčiau ji pasižymėjo įspūdingu ekonomikos augimu, per pastaruosius du dešimtmečius BVP augimo tempas pastebimai sulėtėjo, iš dalies dėl AIDS epidemijos. Tokios problemos riboja darbo jėgos produktyvumą, mažina investicijų grąžą ir trukdo tvariai ekonomikos raidai.