Technologijos
Svarbiausias veiksnys, darantis įtaką BVP vienam gyventojui augimui, yra technologijos, ypač išsivysčiusiose šalyse. Technologinė pažanga leidžia ekonomikai įveikti dalį mažėjančios ribinės grąžos apribojimų ir perkelia gamybos funkciją į viršų. Technologiniai patobulinimai suteikia galimybę, naudojant tuos pačius išteklius ar sąnaudas, gaminti daugiau ir (arba) aukštesnės kokybės prekių bei paslaugų; be to, atsiranda galimybė kurti naujus produktus ir paslaugas. Technologijų pažanga taip pat gali lemti efektyvesnį verslo organizavimą ir valdymą.
Technologiniai pokyčiai ir jų diegimas
Technologiniai pokyčiai gali atsispindėti žmogiškajame kapitale (žiniose, organizaciniuose ir informaciniuose gebėjimuose, sukauptoje patirtyje) ir (arba) naujoje įrangoje, mašinose ar programinėje įrangoje. Todėl svarbios didelės investicijos, ypač IRT (informacinių, ryšių ir telekomunikacijų) prekių srityje. Be to, šalys gali skatinti inovacijas finansuodamos mokslinius tyrimus bei plėtrą (R&D) tiek iš valstybės, tiek iš privačių šaltinių. Nors R&D išlaidos ir išduotų patentų skaičius nėra tiesioginiai inovacijų rodikliai, jie vis dėlto suteikia naudingų įžvalgų apie tai, kaip sėkmingai vyksta naujų idėjų kūrimas. 1 pav. pavaizduoti duomenys apie R&D finansavimą kaip BVP dalį įvairiose šalyse. Išsivysčiusios ekonomikos paprastai skiria didžiausią savo BVP dalį R&D, nes turi remtis inovacijomis, naujų produktų kūrimu bei pažangesniais gamybos metodais, kad užtikrintų augimą. Tuo tarpu besivystančios valstybės paprastai mažiau lėšų skiria R&D, nes dažnai gali tiesiog perimti naujausias technologijas iš kitur, jas imituodamos arba kopijuodamos. Kadangi technologijos įkūnijamos kapitalo prekėse, santykinai neturtingesnės šalys, įsigydamos tokias pažangias prekes, gali mažinti savo atotrūkį nuo didžiausią technologinį pranašumą turinčių šalių.
1 pav. Moksliniai tyrimai ir plėtra (MTTP) kaip BVP procentinė dalis pasirinktose šalyse
| 1990 | 2000 | 2009 | |
| 2.3 | 2.2 | 2.2 | |
| Vokietija | 2.6 | 2.5 | 2.8 |
| Airija | 0.8 | 1.2 | 1.8 |
| Italija | 1.2 | 1 | 1.3 |
| Ispanija | 0.8 | 1 | 1.4 |
| JK | 2.1 | 1.8 | 1.9 |
| Australija | 1.3 | 1.5 | 2.2 |
| Japonija | 3 | 3 | 3.4 |
| Pietų Korėja | 1.7 | 2.3 | 3.1 |
| Singapūras | 1.1 | 1.9 | 2.9 |
| Kanada | 1.5 | 1.9 | 2 |
| JAV | 2.6 | 2.7 | 2.9 |
| Kinija | NA | 1 | 1.7 |
| Indija | NA | 0.8 | 0.8 |
| NA | 0.3 | 0.4 |
Bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas (TFP)
Bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas (TFP) dažnai naudojamas kaip technologijų lygio rodiklis ir atspindi kumuliacinį mokslo pažangos, taikomosios tiriamosios veiklos, geresnių valdymo metodų bei efektyvesnių gamybos organizavimo būdų poveikį įmonių ir gamyklų pajėgumui. Kadangi TFP paprastai apskaičiuojamas kaip „liekana“ (t. y. ta dalis, kurios nepaaiškina kapitalo ir darbo jėgos pokyčiai), jo vertė labai priklauso nuo to, kaip tiksliai įvertinamos darbo bei kapitalo sąnaudos. Konferencijų tarybos ir OECD tyrimuose atsižvelgiama į darbo ir kapitalo sudėties bei kokybės svyravimus, o gautas TFP įvertis turėtų gana tiksliai parodyti, kiek technologinės ir organizacinės naujovės leidžia padidinti gamybos apimtį, kai sąnaudų lygis išlieka toks pats.
2 pav. pateikia statistinius duomenis apie darbo našumo ir bendrojo gamybos veiksnių produktyvumo augimą atitinkamuose laikotarpiuose (1995–2005 ir 2005–2009 m.). Darbo našumo padidėjimą lemia tiek kapitalo gilinimas, tiek technologinė pažanga. Poveikį, kurį sukuria kapitalo gilinimas, galima išskirti iš darbo našumo ir TFP augimo tempų skirtumo. Pavyzdžiui, Airijoje 2005–2009 m. darbo našumas augo 0,8 proc. per metus, tačiau net 2,9 procentinio punkto iš šio padidėjimo sudarė kapitalo gilinimas 0,8proc. - (–2,1proc.), kuris kompensavo –2,1 proc. TFP nuosmukį. Kuo didesnis skirtumas tarp darbo našumo ir TFP augimo, tuo stipresnį poveikį bendram šalies ekonomikos augimui daro būtent kapitalo gilinimas. Tačiau, kaip jau akcentuota anksčiau, ilgalaikiam pajamų vienam gyventojui didėjimui vien kapitalo gilinimo nepakanka.
2 pav. Darbo našumas ir bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas
| Dirbtų valandų augimas (%) | Darbo jėgos produkcijos augimas (%) | TFP augimas (%) | Augimas dėl kapitalo gilinimo (%) | BVP augimas (%) | Produktyvumo lygis 2010 m.; BVP vienai dirbtai valandai ($) | |
| Vokietija | 53.6 | |||||
| 1995-2005 | -0.3 | 1.6 | 0.9 | 0.7 | 1.3 | |
| 2005-2009 | 0.2 | 0.2 | 0.1 | 0.1 | 0.4 | |
| Airija | 50.3 | |||||
| 1995-2005 | 3.2 | 4.1 | 1.7 | 2.4 | 7.3 | |
| 2005-2009 | -0.8 | 0.8 | -2.1 | 2.9 | 0 | |
| JAV | 60.3 | |||||
| 1995-2005 | 0.9 | 2.4 | 0.9 | 1.5 | 3.3 | |
| 2005-2009 | -0.8 | 1.5 | -0.5 | 2 | 0.7 | |
| Japonija | 40.7 | |||||
| 1995-2005 | -1 | 2.1 | 0.4 | 1.7 | 1.1 | |
| 2005-2009 | -1.3 | 0.8 | -0.6 | 1.4 | -0.5 | |
| Pietų Korėja | 27.9 | |||||
| 1995-2005 | 0 | 4.3 | 2.4 | 1.9 | 4.3 | |
| 2005-2009 | -0.5 | 2.8 | 2 | 0.8 | 2.3 | |
| Kinija | 8.6 | |||||
| 1995-2005 | 1.1 | 6.7 | 1.5 | 5.2 | 7.8 | |
| 2005-2008 | 1.2 | 10.3 | 4.2 | 6.1 | 11.5 | |
| Indija | 5.3 | |||||
| 1995-2005 | 2.1 | 4.2 | 1.9 | 2.3 | 6.3 | |
| 2005-2008 | 2.2 | 6 | 2.4 | 3.6 | 8.2 | |
| Brazilija | 10.4 | |||||
| 1995-2005 | 2.1 | 0.3 | -0.3 | 0.6 | 2.4 | |
| 2005-2008 | 2 | 2.9 | -0.5 | 3.4 | 4.9 | |
| Meksika | 16.8 | |||||
| 1995-2005 | 2.2 | 1.4 | 0.4 | 1 | 3.6 | |
| 2005-2008 | 1.8 | 0.8 | -0.1 | 0.9 | 2.6 |
Pastaba (a): Ten, kur nėra duomenų apie bendrą dirbtų valandų skaičių, naudojamas bendro užimtumo rodiklis, darant prielaidą, jog dirbtų valandų pokytis atitinka užimtumo pokytį. Tuomet darbo našumas skaičiuojamas pagal gamybos apimtį, tenkančią vienam darbuotojui. Išsivysčiusiose šalyse darbo našumas matuojamas pagal BVP, tenkantį vienai dirbtai valandai.
Darbo našumo lygis ir jo reikšmė
Minėtame 2 pav. taip pat matyti duomenys apie darbo našumo lygį (t. y. BVP dydį, sukuriamą per vieną darbo valandą). Šis rodiklis didžiąja dalimi atspindi ilgainiui sukauptas žmogiškojo ir fizinio kapitalo atsargas, todėl išsivysčiusiose šalyse jis yra kur kas aukštesnis nei besivystančiose ekonomikose. Pavyzdžiui, Kinija turi daugiau nei 1,3 mlrd. gyventojų, tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena apie 300 mln. žmonių. Nepaisant mažesnio dirbančiųjų skaičiaus, JAV ekonomika (vertinant pagal tikrajį BVP) yra didesnė, nes istoriškai JAV darbuotojai, skaičiuojant pagal BVP, tenkantį valandai, buvo gerokai produktyvesni nei Kinijos darbuotojai.
Kita vertus, kalbant apie produktyvumo augimo tempą, situacija dažnai būna atvirkštinė: besivystančiose šalyse, kur žmogiškojo bei fizinio kapitalo trūksta, tačiau jis sparčiai didėja, o mažėjančios ribinės grąžos poveikis vis dar ribotas, produktyvumo augimas būna didesnis.
Reikšmė pasaulio investuotojams
Tarptautiniams investuotojams ypač svarbu numatyti darbo našumo pokyčius. Jei darbo našumas stabiliai auga greičiau, ilgainiui didėja tvarus ekonomikos plėtros tempas ir atsiveria palankesnės sąlygos įmonių pelnui bei akcijų grąžai didėti. Priešingai, jei darbo našumo didėjimas ilgą laiką išlieka lėtas, akcijų kainų perspektyvos tampa niūresnės: ilgainiui mažėja ir galimybės sparčiai augti įmonių pelnui, todėl investicijų grąža taip pat išlieka kukli. Taigi nuolatinis darbo našumo augimas ne tik atspindi šalies ekonominę sveikatą, bet ir formuoja pasaulinių finansų rinkų lūkesčius dėl galimų grąžų ir investicijų krypties.
