Optimali kaina ir gamybos apimtis tobulos konkurencijos rinkose

Galime sujungti rinkos pasiūlos ir paklausos funkcijas, kad rastume pusiausvyros kainą ir kiekį, kur Q* reiškia pusiausvyros pasiūlos ir paklausos lygį.

Turime šias lygtis:

1. P = 25 – 0,5QD
2. P = –2 + 0,2QS

Kadangi pusiausvyros taške QD= QS= Q*, galime sulyginti lygtis:

25 – 0,5Q* = –2 + 0,2Q*

Perkeliame visus kintamuosius į vieną pusę:

25 + 2 = 0,2Q* + 0,5Q*

27 = 0,7Q*

Išsprendžiame dėl Q*:

Q* = 27 / 0,7 ≈ 38,57

Pagal rinkos paklausos kreivę pusiausvyros kaina yra:

P = 25 – 0,5Q* = 25 – 0,5 × 38,57 ≈ 25 – 19,29 = 5,71

Tobulos konkurencijos rinkos ypatybės

Kadangi rinkoje veikia daug įmonių, o bendras produkto kiekis yra beveik 39 vienetai, efektyvi rinkos kaina būtų 5,71. Šis rezultatas tampa kiekvienos tobulai konkurencingos įmonės paklausos funkcija.

Net jei keletas gamintojų padidintų gamybą, rinkos pusiausvyros kaina pastebimai nepasikeistų. Jei kuri nors viena įmonė galėtų pakeisti rinkos kainą, tai reikštų, kad rinka nėra tobula konkurencija.

Todėl paklausos kreivė, su kuria susiduria kiekviena tobulos konkurencijos įmonė, yra horizontali linija ties pusiausvyros kaina, kaip parodyta 1 paveiksle, nors visos rinkos paklausos kreivė yra žemyn pasvirusi.

1 pav. Individualios įmonės paklausa tobulos konkurencijos sąlygomis

Įmonės pajamų analizė

Norėdami išanalizuoti įmonės pajamų padėtį, prisiminkime, kad vidutinės pajamos (AR) yra lygiavertės įmonės paklausos funkcijai. Todėl horizontali linija, vaizduojanti įmonės paklausos kreivę, yra įmonės AR grafikas.

Ribinės pajamos (MR) yra bendrųjų pajamų padidėjimas, kai parduodamas papildomas vienetas. Kiekvienam papildomam parduotam vienetui įmonė gauna 5,71. Taigi įmonės MR grafikas taip pat yra horizontali linija ties 5,71.

Bendrosios pajamos (TR) apskaičiuojamos dauginant AR iš parduotų produktų kiekio. Tai yra plotas po AR linija tame taške, kuriame įmonė gamina produkciją.

Tobulos konkurencijos sąlygomis individualiai įmonei galioja:

Kaina = Vidutinės pajamos (AR) = Ribinės pajamos (MR)

Įmonės sąnaudų funkcijų kūrimas

Kitas žingsnis – sukurti įmonės sąnaudų funkcijas. Įmonė žino, kad gali parduoti visą pagamintą produkciją rinkos pusiausvyros kaina. Kiek ji turėtų gaminti? Šį sprendimą lemia įmonės sąnaudų ir pajamų analizė.

Gamybos ištekliai

Kukurūzų augintojas naudoja tris pagrindinius išteklius:

• Žemę
• Darbą
• Kapitalą

Ekonomikoje kapitalas yra bet kokia žmogaus sukurta priemonė gamybai. Kukurūzų augintojo kapitalą sudaro drėkinimo sistema, traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, grūdų talpyklos, trąšos ir pan.

Darbo jėgą sudaro ūkininkas, jo šeimos nariai ir samdomi darbuotojai. Pradiniais gamybos etapais žemę dirba tik ūkininkas ir jo šeima, turėdami dideles kapitalo investicijas. Investicijos į žemę ir kapitalą yra didelės, palyginti su darbo sąnaudomis. Šiame etape vidutinės kukurūzų bušelio gamybos sąnaudos yra aukštos.

Gamybos plėtra

Pradėjus plėsti gamybą pridedant darbo jėgos prie brangios žemės ir kapitalo, vidutinės kukurūzų gamybos sąnaudos pradeda mažėti. Pavyzdžiui, vieną traktorių galima efektyviau naudoti didesniam žemės plotui. Kai žemės, darbo ir kapitalo derinys artėja prie efektyvaus lygio, vidutinės gamybos sąnaudos mažėja.

Mažėjančios grąžos dėsnis

Esant tam tikram technologijų lygiui, produktyvumo didėjimas yra ribotas. Galiausiai pradeda veikti mažėjančios grąžos dėsnis: kiekvienas papildomas įvesties vienetas lemia vis mažesnį produkcijos padidėjimą.

Šis "dėsnis" padeda apibrėžti įmonės sąnaudų funkcijų formą. Vidutinės sąnaudos (AC) ir ribinės sąnaudos (MC) bus U formos. Pradiniais gamybos etapais šios sąnaudos mažėja, tačiau pasiekus tam tikrą gamybos lygį, jos pradeda didėti.

Sąnaudų funkcijos

Vidutinės sąnaudos (AC) yra bendrosios sąnaudos (TC), padalytos iš produkcijos kiekio (Q):

AC = TC / Q

Atkreipkite dėmesį, kad AC apibrėžiamos kaip bendrosios sąnaudos. Daugelis autorių tai vadina "vidutinėmis bendrosiomis sąnaudomis", kad atskirtų nuo "vidutinių kintamųjų sąnaudų", kurios neapima pastoviųjų sąnaudų. Toliau šiame tekste AC suprantamos kaip vidutinės bendrosios sąnaudos.

Ribinės sąnaudos (MC) yra bendrųjų sąnaudų pokytis, susijęs su produkcijos prieaugio pokyčiu:

MC = ∆TC / ∆Q

Pagal apibrėžimą, pastoviosios sąnaudos nekinta priklausomai nuo gamybos apimties, todėl MC atspindi tik kintamųjų sąnaudų pokyčius.

MC ir AC santykis

Iš pradžių MC mažėja, nes procesus galima padaryti efektyvesnius, o specializacija padidina darbuotojų našumą. Tačiau pasiekus tam tikrą gamybos lygį, MC pradeda didėti (pvz., reikia mokėti didesnį atlyginimą už viršvalandžius, naudoti mažiau derlingą žemę).

MC ir AC susilygina tame gamybos lygyje, kuriame AC yra minimali. Tai logiška: kai MC yra mažesnės už AC, AC mažėja; kai MC viršija AC, AC didėja.

2 pav. Individualios įmonės trumpalaikių sąnaudų grafikai

Pelno maksimizavimas

Dabar sujunkime 1 ir 2 paveiksluose pateiktas pajamų ir sąnaudų funkcijas. Trumpalaikėje pusiausvyroje tobulos konkurencijos įmonė gali uždirbti ekonominį pelną arba patirti nuostolį.

Šiame pavyzdyje pusiausvyros kaina 5,71 yra didesnė už minimalią AC reikšmę. Įmonė maksimalų pelną pasieks tokiame gamybos lygyje, kuriame MR = MC.

Prisiminkime, kad tobulos konkurencijos sąlygomis horizontali paklausos kreivė yra ir MR, ir AR grafikai. Nustatydama gamybos apimtį 3 paveikslo taške A, kur MR = MC, įmonė maksimizuos pelną.

Bendrosios pajamos (TR) yra lygios P × Q – šiuo atveju 5,71 × QC. Bendrosios sąnaudos yra lygios QC, padaugintai iš AC ties QC (taškas B 3 paveiksle). Skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų sąnaudų yra ekonominis pelnas.

3 pav. Tobulos konkurencijos įmonės trumpalaikė pusiausvyra