Paklausos analizė tobulos konkurencijos rinkose

Vienarūšio produkto kainą konkurencinėje rinkoje lemia paklausa ir pasiūla toje rinkoje. Ekonomistai paprastai vaizduoja rinkos paklausą ir pasiūlą. Naudodami paklausos ir pasiūlos kreives dviejų ašių plokštumoje, kur x ašis atspindi kiekį, o y ašis – kainą.

Paklausos kreivė

Ekonomistai mano, kad paklausos funkcijos turi neigiamą nuolydį, kaip parodyta 1 pav. Tai reiškia, kad esant aukštoms kainoms, paklausa yra mažesnė. Įprastoms prekėms ir paslaugoms, mažėjant kainai, paklausos kiekis didėja.

Pajamų ir pakeitimo efektai

Ši koncepcija grindžiama dviem efektais:

• Pajamų efektas: atsiranda dėl padidėjusios vartotojo perkamosios galios, kai kainos mažėja. Su mažesnėmis kainomis vartotojas gali sau leisti įsigyti daugiau produkto.
• Pakeitimo efektas: atsiranda dėl didėjančio pigesnio produkto patrauklumo. Jei sojų pupelių kainos nesikeičia, o kukurūzų kainos mažėja, kiaulių augintojai pakeis sojų pupeles kukurūzais kaip pašarą savo gyvuliams.

1 pav. Rinkos paklausa tobulos konkurencijos sąlygomis

Rinkos paklausos pavyzdys

Tarkime, kad šio produkto paklausą galima apibrėžti taip:

QD = 50 – 2P

kur QD yra paklausos kiekis, o P – produkto kaina. Šią paklausos funkciją galima pertvarkyti pagal kainą:

P = 25 – 0,5QD

Bendrosios ir vidutinės pajamos

Šiuo pavidalu bendrosios pajamos (TR) yra lygios kainai, padaugintai iš kiekio, arba P × QD. Taigi:

TR = P × QD = 25QD – 0,5QD²

Vidutines pajamas (AR) galima rasti padalijus TR iš QD. Todėl:

AR = TR / QD = (25QD – 0,5QD²) / QD = 25 – 0,5QD

Atkreipkite dėmesį, kad AR funkcija yra identiška rinkos paklausos funkcijai. Čia daroma prielaida, kad ryšys tarp kainos ir paklausos kiekio yra tiesinis. Akivaizdu, kad realioje rinkoje tai gali būti ne visada. Kita supaprastinanti prielaida yra ta, kad produkto kaina yra vienintelis paklausą lemiantis veiksnys. Vėlgi, tai mažai tikėtina tikroje rinkoje.

Kiti paklausą lemiantys veiksniai

Pavyzdžiui, ekonomikos teorija rodo, kad vartotojų pajamos yra dar vienas svarbus paklausą lemiantis veiksnys. Susijusių prekių ir paslaugų, tokių kaip pakaitalai ir papildiniai, kainos taip pat laikomos veiksniais, darančiais įtaką konkretaus produkto paklausai.

Ribinės pajamos

Ribinės pajamos (MR) yra bendrųjų pajamų pokytis už papildomai parduotą vienetą, kai parduotas kiekis pasikeičia nedideliu prieaugiu ∆QD. Įstačius (QD + ∆QD) į bendrųjų pajamų (TR) lygtį, ribines pajamas galima išreikšti taip:

MR = ∆TR / ∆QD = [25(QD + ∆QD) – 0,5(QD + ∆QD)²] – [25QD – 0,5QD²] / ∆QD

Atlikus skaičiavimus, gauname:

MR = 25 – QD – 0,5∆QD

Skaitinis pavyzdys

Pavyzdžiui, tarkime, kad QD = 5 ir ∆QD = 1. Tada bendrosios pajamos padidėja nuo 112,50 [= 25×5 – 0,5×5²] iki 132 [= 25×6 – 0,5×6²], o ribinės pajamos yra 19,5 = (132 – 112,5)/1. Atkreipkite dėmesį, kad ribinės pajamos yra lygios 25 – QD – 0,5∆QD.

Dabar tarkime, kad ∆QD yra daug mažesnis, pavyzdžiui, ∆QD = 0,1. Šiuo atveju bendrosios pajamos padidėja iki 114,495 [= 25×5,1 – 0,5×5,1²], o ribinės pajamos yra 1,995 / 0,1 = 19,95. Nesunku patvirtinti, kad mažėjant ∆QD, ribinės pajamos artėja prie 20 = 25 – QD.

Taigi, labai mažiems parduodamo kiekio pokyčiams ribines pajamas galime užrašyti kaip:

MR = 25 – QD

Ribinių pajamų svarba

Nors ribinių pajamų sąvoką įvedėme atsižvelgdami į visos rinkos paklausos kreivę, jos naudingumas kyla iš jos vaidmens priimant atskirų įmonių sprendimus dėl gamybos ir kainų nustatymo. Kaip matysime, ribinės pajamos ir analogiška sąvoka – ribiniai kaštai – yra labai svarbios nustatant įmonių pelno maksimizavimo strategijas.