Pasiūlos analizė tobulos konkurencijos rinkose
Apsvarstykime du kukurūzų augintojus – poną Joną ir ponią Jolanta. Jie abu turi žemės kukurūzams auginti ir gali juos parduoti už vieną kainą, tarkime, 3 valiutos vienetus už kilogramą. Už tokią kainą jie stengsis užauginti tiek kukurūzų, kiek yra pelninga. Jei dėl naujų vartotojų, pavyzdžiui, etanolio gamintojų, įėjimo į rinką kaina pakiltų iki 5 valiutos vienetų už kilogramą, ponas Joną ir ponia Jolanta stengsis užauginti daugiau kukurūzų.
Produkcijos didinimas ir sąnaudos
Norėdami padidinti savo produkcijos lygį, jiems gali tekti naudoti mažiau derlingą žemę, padidinti drėkinimą, naudoti daugiau trąšų arba taikyti visus tris būdus. Tikėtina, kad jų gamybos sąnaudos padidės. Tačiau abu jie vis tiek stengsis pagaminti kuo daugiau kukurūzų, kad gautų pelno už naują, didesnę kainą – 5 valiutos vienetus už kilogramą.
1 pav. Įmonių ir rinkos pasiūla tobulos konkurencijos sąlygomis
Pasiūlos kreivės ir rinkos pasiūla
Atkreipkite dėmesį, kad atskirų įmonių pasiūlos funkcijos turi teigiamą nuolydį. Taigi, didėjant kainoms, įmonės tiekia didesnį produkto kiekį.
Rinkos pasiūlos kreivė yra atskirų rinką sudarančių įmonių – Jono, Jolantos ir kitų – pasiūlos kreivių suma. Tarkime, kad rinkos pasiūlos funkciją galima išreikšti tiesine lygtimi:
QS = 10 + 5P, arba P = –2 + 0,2QS,
kur QS – tiekiamas kiekis, o P – produkto kaina.
Ekonominės ir apskaitinės sąnaudos bei pelnas
Prieš analizuodami optimalų įmonės pasiūlos lygį, turime atkreipti dėmesį, kad ekonominės sąnaudos ir pelnas labai skiriasi nuo apskaitinių sąnaudų ir pelno. Ekonominės sąnaudos apima visą atlygį, reikalingą gamybos ištekliams išlaikyti dabartinėje veikloje arba įsigyti išteklius gamybiniam naudojimui.
Galimybių sąnaudos
Norėdami įvertinti atlygį, kurio reikia, kad ištekliai būtų toliau naudojami ir pritraukti naujus išteklius gamybiniam naudojimui, ekonomistai naudoja galimybių sąnaudų sąvoką. Galimybių sąnaudos matuojamos nustatant kitą geriausią išteklių panaudojimo galimybę.
Pavyzdžiui, jei kukurūzų augintojas galėtų užimti kitą darbo vietą darbo rinkoje ir gauti 50 000 pajamų, tuomet ūkininko darbo galimybių sąnaudos yra 50 000. Panašiai ūkininko žemė ir kapitalas galėtų būti išnuomoti kitam ūkininkui arba parduoti ir investuoti į kitokį verslą. Negauta grąža, kurios negauna to nepadaręs, yra galimybių sąnaudos.
Ekonominės sąnaudos ir ekonominis pelnas
Ekonomine prasme bendrosios sąnaudos apima visą normalią rinkos grąžą iš visų versle naudojamų išteklių. Ekonominis pelnas yra skirtumas tarp bendrųjų pajamų (TR) ir bendrųjų sąnaudų (TC). Ekonominis pelnas skiriasi nuo apskaitinio pelno, nes apskaitinis pelnas neįtraukia galimybių sąnaudų.
Apskaitinis pelnas apima tik aiškius mokėjimus išoriniams išteklių tiekėjams (pvz., darbuotojams, tiekėjams, skolintojams) ir nusidėvėjimą, pagrįstą fizinio kapitalo istorine savikaina.
