Paklausos ir pasiūlos analizė
Paklausos ir pasiūlos analizė yra vienas svarbiausių ekonomikos principų, padedantis suprasti, kaip rinkose nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kiekiai. Šis modelis remiasi dviem pagrindiniais veiksniais: vartotojų paklausa ir gamintojų pasiūla.
Rinkos pusiausvyra pasiekiama ten, kur paklausos ir pasiūlos kreivės susikerta. Šiame taške prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojai nori pirkti, yra lygus kiekiui, kurį gamintojai nori parduoti, o rinkos kaina stabilizuojasi.
Paklausos ir pasiūlos analizė padeda suprasti, kaip įvairūs veiksniai, tokie kaip pajamų pokyčiai, technologinės inovacijos ar vyriausybės politika, veikia rinkos kainas ir kiekius. Pavyzdžiui, jei padidėja vartotojų pajamos, paklausa gali padidėti, o tai gali padidinti kainas, jei pasiūla išlieka pastovi. Taip pat, jei į rinką įvedama nauja technologija, gamintojai gali padidinti pasiūlą mažesnėmis sąnaudomis, o tai gali sumažinti kainas.
Apibendrinant, paklausos ir pasiūlos analizė yra esminis įrankis ekonomistams, padedantis numatyti rinkos tendencijas ir priimti pagrįstus ekonominius sprendimus. Suprasdami šį modelį, galime geriau suvokti, kaip veikia mūsų ekonomika ir kaip spręsti įvairias ekonomines problemas.

Paklausos analizė: Vartotojas
Šioje dalyje nagrinėjame tris pagrindines temas, susijusias su rinkos modelio paklausos puse: elastingumus, pakaitos ir pajamų efektus bei normalių ir prastesnių prekių skirtumus. Šios sąvokos padės giliau suprasti, kaip veikia paklausa, platesniame paklausos ir pasiūlos modelyje, ypač nustatant pusiausvyros kainą, kur vartotojų paklausa atitinka įmonių pasiūlą.
Pasiūlos analizė: Įmonė
Įmonės ribiniai kaštai yra pagrindas, nulemiantis jos gebėjimą ir norą pasiūlyti tam tikrą kiekį prekių pardavimui, o šie kaštai priklauso tiek nuo įmonės naudojamų išteklių produktyvumo, tiek nuo jų kainų. Šioje dalyje aprašysime įmonės kaštų kreives – bendruosius, vidutinius ir ribinius kaštus tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu – ypatingą dėmesį skirdami ekonomistų vadinamam mažėjančių ribinių grąžų dėsniui (law of diminishing marginal returns). Naudodami šią informaciją išnagrinėsime sąlygas, kuriomis įmonei būtų naudinga tęsti veiklą, net jei jos ekonominis pelnas yra neigiamas, ir nustatysime, kokiuose gamybos lygiuose įmonė turėtų sustabdyti veiklą arba pasiekti nulines pajamas. Ilgalaikiai kaštai bus nagrinėjami atsižvelgiant į masto ekonomijas ir disekonomijas.