Bendrųjų, kintamųjų, pastoviųjų ir ribinių sąnaudų bei produkcijos sąveikos aiškinimas

1 pav. rodo grafinius ryšius tarp bendrųjų sąnaudų (TC), bendrųjų fiksuotų sąnaudų (TFC) ir bendrųjų kintamųjų sąnaudų (TVC). Bendrosios sąnaudos (TC) yra visų sąnaudų suma, kur sąnaudos yra klasifikuojamos pagal tai, ar jos yra fiksuotos, ar kintamos. Bendrosios fiksuotos sąnaudos (total fixed cost) (TFC) yra visų išlaidų, kurios nesikeičia keičiantis gamybos apimčiai, suma. Bendrosios kintamosios sąnaudos (total variable cost) (TVC) yra visų kintamųjų išlaidų suma; TVC didėja didėjant gamybai ir mažėja mažėjant gamybai. Kai gamyba yra lygi nuliui, TC yra lygi TFC, nes tokiu atveju TVC yra lygi nuliui. TC kreivė visada yra lygiagreti ir aukščiau TVC kreivės tiek, kiek yra TFC suma.

1 Pav.: Bendrosios sąnaudos, bendrosios fiksuotos sąnaudos ir bendrosios kintamosios sąnaudos

Bendrųjų, kintamųjų, pastoviųjų ir ribinių sąnaudų bei produkcijos sąveikos aiškinimas, Bendrosios kintamosios sąnaudos

2 pav. rodo ryšius tarp vidutinių bendrųjų sąnaudų (average total cost) (ATC), vidutinių kintamųjų sąnaudų (AVC), vidutinių fiksuotų sąnaudų (average fixed cost) (AFC) ir ribinių sąnaudų (MC) kreivių trumpuoju laikotarpiu. Didėjant gamybos kiekiui, AFC mažėja, nes TFC paskirstomos didesniam vienetų skaičiui. Tiek ATC, tiek AVC kreivės turi dubenėlio formą: iš pradžių kiekviena kreivė mažėja, pasiekia minimalų vidutinių sąnaudų lygį, o po to pradeda didėti. MC kreivė kerta tiek ATC, tiek AVC jų minimaliuose taškuose—S ir T taškuose. Kai MC yra mažesnė nei AVC, AVC mažės. Kai MC yra didesnė nei AVC, AVC didės.

2 Pav.: Vidutinės bendrosios sąnaudos, vidutinės kintamosios sąnaudos, vidutinės fiksuotos sąnaudos ir ribinės sąnaudos

2 pav. rodo ryšius tarp vidutinių bendrųjų sąnaudų (average total cost) (ATC), vidutinių kintamųjų sąnaudų (AVC), vidutinių fiksuotų sąnaudų (average fixed cost) (AFC) ir ribinių sąnaudų (MC) kreivių trumpuoju laikotarpiu. Didėjant gamybos kiekiui, AFC mažėja, nes TFC paskirstomos didesniam vienetų skaičiui. Tiek ATC, tiek AVC kreivės turi dubenėlio formą: iš pradžių kiekviena kreivė mažėja, pasiekia minimalų vidutinių sąnaudų lygį, o po to pradeda didėti. MC kreivė kerta tiek ATC, tiek AVC jų minimaliuose taškuose—S ir T taškuose. Kai MC yra mažesnė nei AVC, AVC mažės. Kai MC yra didesnė nei AVC, AVC didės.

3 Pav.: Bendrosios, vidutinės ir ribinės sąnaudos

Kiekis(Q)TFC(a)AFCTVCAVCTCATCMC
0100-0-100--
1100100505015015050
2100507537.517587.525
310033.312541.722575
41002521052.531077.585
510020300604008090
610016.74507555091.7150
710014.365092.9750107.1200
810012.5900112.51000125250
910011.11200133.31300144.4300
101001015501551650165350

3 pav. pateikia pavyzdį, kaip skaičiuojamos bendrosios, vidutinės ir ribinės sąnaudos. TC skaičiuojamos sudedant TFC ir TVC. MC yra apskaičiuojama stebint TC pokytį, kai keičiasi gamybos kiekis. Yra ryšys, kuris visada išlieka vidutinėms ir ribinėms sąnaudoms: jei MC yra mažesnė nei vidutinė sąnauda, vidutinė sąnauda turi mažėti, o jei MC yra didesnė nei vidutinė sąnauda, vidutinė sąnauda turi didėti. Pavyzdžiui, 3 pav. AVC pradeda didėti, kai gamyba didėja nuo 2 iki 3 vienetų, nes MC (50) yra didesnė už AVC (41,7). Taip pat iš 3 pav. matyti, kad ATC mažėja iki 3 vienetų, nes MC yra mažesnė nei ATC. Po 3 vienetų ATC didėja, nes 4 vieneto MC (85) viršija ankstesnių vienetų ATC (75). Iš pradžių MC kreivė mažėja dėl didėjančių ribinių darbo sąnaudų, tačiau tam tikru momentu ji pradeda didėti dėl mažėjančių ribinių grąžų dėsnio.

Sąnaudų pokyčiai plečiant gamybą

Kaip minėta anksčiau, TC didėja, kai įmonė plečia gamybą, ir mažėja, kai gamyba mažinama. TC didėja mažėjančiu tempu iki tam tikro gamybos lygio. Po to didėjimo tempas spartėja, kai įmonė artėja prie visiško pajėgumų išnaudojimo. TC pokyčio tempas atitinka TVC pokyčio tempą. 3 pav. TC esant 5 vienetams yra 400—iš kurių 300 yra kintamosios sąnaudos ir 100 yra fiksuotosios sąnaudos. Esant 10 vienetų, TC yra 1,650—iš kurių 1,550 yra kintamosios sąnaudos ir 100 yra fiksuotosios sąnaudos.

Fiksuotos sąnaudos ir jų pavyzdžiai

Fiksuotos sąnaudos dažniausiai patiriamos nepriklausomai nuo to, ar įmonė ką nors gamina, ar ne. Fiksuotos sąnaudos gali išlikti tos pačios per tam tikrą gamybos diapazoną, tačiau gali pasikeisti į kitą pastovų lygį, kai gamyba peržengia tą diapazoną. Tai vadinama pusiau fiksuota sąnauda (quasi-fixed cost), nors ji vis tiek priskiriama TFC daliai. Fiksuotų sąnaudų pavyzdžiai yra skolos aptarnavimas, nekilnojamojo turto nuomos sutartys ir nuomos sutartys. Normalusis pelnas (normal profit) taip pat laikomas fiksuotomis sąnaudomis, nes tai yra grąža, kurią reikalauja investuotojai už savo nuosavybės kapitalą, nepriklausomai nuo gamybos lygio. Pusiau fiksuotų sąnaudų pavyzdžiai būtų tam tikros komunalinės paslaugos ir administraciniai atlyginimai, kurie gali būti mažesni arba visai išvengiami, kai gamyba yra lygi nuliui, tačiau didėja iki didesnių pastovių lygių esant kitoms gamybos apimtims.

Kintamųjų sąnaudų santykis su gamybos apimtimi

TVC tiesiogiai priklauso nuo gamybos apimties. Kai gamybos apimtis didėja, TVC didėja; kai gamybos apimtis mažėja, TVC mažėja. Kai gamyba yra lygi nuliui, TVC visada yra lygi nuliui. Kintamųjų sąnaudų pavyzdžiai yra darbo užmokestis, žaliavų ir atsargų išlaidos. TVC pokytis mažėja iki tam tikro gamybos taško, o vėliau didėja, kai gamyba artėja prie produktyvumo ribų. 3 pav. TVC didėja didėjant gamybos apimčiai. Tačiau pokytis nuo 1 iki 2 vienetų yra 25 (75 – 50), o pokytis nuo 9 iki 10 vienetų yra 350.

4 Pav.: Vidutinių ir ribinių sąnaudų kreivės

4 pav. iliustruoja MC, ATC, AVC ir AFC santykius, remiantis 3 pav. duomenimis.

AFC skaičiavimas ir pokyčiai

Padalijus TFC iš gamybos kiekio, gaunamos AFC. AFC mažėja viso gamybos proceso metu, nes pastovios sąnaudos paskirstomos vis daugiau gamybos vienetų. Esant didelėms gamybos apimtims, AFC gali būti toks mažas, kad sudaro tik nedidelę ATC dalį. 3 pav. AFC mažėja nuo 100 esant 1 vienetui iki 20 esant 5 vienetams, o po to iki 10 esant 10 vienetų gamybos apimčiai.

AVC pokyčiai ir jų priežastys

3 pav. AVC esant 5 vienetams yra 60 (300/5). Pradiniame gamybos etape AVC mažėja, o po to pasiekia minimalų tašką. Vėliau AVC didėja, nes įmonė naudoja daugiau savo gamybos pajėgumų. Šios didesnės sąnaudos pirmiausia kyla dėl gamybos apribojimų, kuriuos lemia ilgalaikis turtas esant didesniam gamybos lygiui. Mažiausias AVC kiekis nesutampa su mažiausiu ATC kiekiu, nes AFC vis dar mažėja. 3 pav. AVC yra minimalus esant 2 vienetams, tuo tarpu ATC yra minimalus esant 3 vienetams.

ATC skaičiavimas ir mažiausio taško paieška

ATC apskaičiuojamos padalijus TC iš gamybos kiekio (arba sudedant AFC ir AVC). 3 pav., esant 3 vienetams, ATC yra 75 (TC 225/3 gamybos vienetai arba AFC 33,3 + AVC 41,7). Tai yra mažiausios vidutinės sąnaudos gamybos lygis ir minimalus taškas ATC kreivėje. Nors įmonės elgesys, siekiant sumažinti sąnaudas, reikalautų veikti minimaliame ATC taške, pelno maksimizavimo kiekis gali nesutapti su šiuo minimaliu ATC tašku. Pelnas vienam vienetui, tačiau nebūtinai bendras pelnas, yra maksimalus šiame taške.