Ekonominės sąnaudos ir apskaitos sąnaudos
Bet kokio konkretaus sprendimo alternatyviosios sąnaudos, pavyzdžiui, produkcijos. Gali būti nustatytos įvertinant naudą, kurios būtų atsisakyta neįgyvendinus kitą geriausią alternatyvą. Tarkime, kad įmonė šiuo metu dirba su samdoma darbo jėga ir savo gamyklomis bei įranga. Siekdama pagaminti tam tikrą produkcijos lygį. Įmonė nuolat turi spręsti, ar išlaikyti tą patį produkcijos lygį, ar jį keisti.
Sprendimas išlaikyti tą patį gamybos lygį reikalauja, kad įmonė samdytų tiek pat darbuotojų ir naudotų tą patį kapitalo sąnaudų lygį kaip ir anksčiau. Darbo sąnaudos yra ekonominės, ir buhalterinės sąnaudos. Nes pinigai, išleisti darbo jėgai, galėjo būti panaudoti kitur (alternatyviosios sąnaudos). Taip pat tai yra įmonės einamosios išlaidos (apskaitos išlaidos).
Buhalteriai paprastai stengiasi pripažinti įrangos ir įrengimų sąnaudas per apskaitinį nusidėvėjimą. Būdas paskirstyti ilgalaikio kapitalo istorinę savikainą tarp gamybos vienetų finansinės atskaitomybės tikslais. Praeityje įmonės išlaidos įrangai yra tai, ką ekonomistai vadina „nuskendusiomis sąnaudomis“. Kadangi nuskendusios išlaidos negali būti pakeistos, jos negali turėti įtakos optimaliam sprendimui, kuris yra orientuotas į ateitį.
Todėl į nuskendusias sąnaudas neatsižvelgiama, o svarbiausias valdymo klausimas yra toks: „Kokios yra alternatyviosios sąnaudos ir nauda ateityje išlaikant tam tikrą gamybos lygį?“
Ekonominis Nusidėvėjimas
Norint suprasti alternatyviąsias sąnaudas, susijusias su mūsų gamyklos ir įrangos (jau nupirktos ir apmokėtos) naudojimu dar vieną laikotarpį gaminti produkciją, reikia užduoti klausimą: ką dar būtų galima padaryti su šiuo pagrindiniu kapitalu, jei jis nebūtų naudojamas produkcijai gaminti?
Atsakymas gali būti toks: kadangi mūsų mašinoms ir pastatams nėra išorinės rinkos, nieko neatsisakome. Jei juos naudojame produkcijai gaminti. Arba gali būti, kad yra rinka. Kurioje galėtume išnuomoti arba parduoti savo pagrindinę įrangą kitur, užuot naudoję ją gaminti produkciją. Ši nuomos norma yra ekonominis nusidėvėjimas, susijęs su mūsų įrangos naudojimu produkcijai gaminti, užuot ją nuomojus ar pardavus kitur.
Ekonominis nusidėvėjimas yra orientuotas į ateitį. Jis klausia, ko atsisakome, jei naudojame savo išteklius produkcijai gaminti ateinančiu laikotarpiu? Apskaitinis nusidėvėjimas yra atvirkštinis – jis klausia, kaip turėtume paskirstyti istorinę savikainą, t. y. tai, kas jau yra sumokėta, tarp produkcijos vienetų, kuriuos ketiname pagaminti per šį laikotarpį? Abi sąvokos yra naudingos – viena padeda priimti valdymo sprendimus dėl produkcijos, kita – paskirstyti istorines sąnaudas atskaitomybės ar mokesčių tikslais, tačiau nebūtinai yra tiesioginio ryšio tarp jų.
