Kryžminis paklausos elastingumas kainai

Anksčiau aptarėme savosios kainos elastingumą, tačiau kitos prekės kaina taip pat gali turėti įtakos tam tikros prekės ar paslaugos paklausai. Šis elastingumas, susijęs su kitos prekės kaina (P_y), vadinamas kryžminiu paklausos elastingumu (cross-price elasticity of demand) ir jo formulė yra labai panaši į savosios kainos elastingumo formulę:

E^d_Py =(%∆Q^d_x)/(%∆P_y )

Ši lygtis parodo, kaip jautri prekės X paklausa yra kitos prekės Y kainos pokyčiams, laikant visus kitus veiksnius nepakitusius. Jei dviejų prekių kryžminis elastingumas yra teigiamas, tai reiškia, kad kai prekės Y kaina kyla, daugiau perkama prekės X. Tokios prekės vadinamos pakaitalais (substitutes). Pavyzdžiui, jei dviejų alaus rūšių kryžminis elastingumas yra teigiamas, tai reiškia, kad kai viena rūšis pabrangsta, žmonės pradeda pirkti daugiau kitos rūšies alaus.

Kita vertus, jei kryžminis elastingumas yra neigiamas, dvi prekės laikomos papildomomis prekėmis (complements). Tai reiškia, kad jos paprastai vartojamos kartu, pavyzdžiui, benzinas ir automobiliai. Kai automobilių kainos mažėja, galima tikėtis, kad padidės automobilių paklausa, o kartu ir benzino paklausa.

Kartais gali būti sunku iš karto nustatyti, ar dvi prekės yra pakaitalai ar papildiniai. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvės gali pasiūlyti nuolaidą kavai tikėdamosi, kad pirkėjai, atėję jos pirkti, įsigys ir daugiau prekių, pvz., kopūstų. Šiuo atveju kava ir kopūstai gali pasirodyti papildiniais, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad šios prekės būtų susijusios.

Empirinis Paklausos Elastingumo Vertinimas

Norint tiksliau suprasti rinkos elgesį, galima naudoti empirinius paklausos funkcijos vertinimus. Pavyzdžiui, pakartokime hipotetinę individualią benzino paklausos funkciją:

Q^d_x = 84.5 – 6.39 P_x +0.25 I – 2 P_y

Čia matome, kad benzino paklausa (Q^d_x) priklauso nuo savosios kainos (P_x), vartotojo pajamų (I) ir kitos prekės (P_y) kainos.

Jei turėtume 1000 vartotojų su identiškomis paklausos funkcijomis, rinkos paklausos funkcija būtų individualios funkcijos suma, padauginta iš vartotojų skaičiaus:

Q^d_x = 84,500 – 6,390 P_x  + 250 I – 2,000 P_y

Šiai funkcijai galime įvesti konkretų kainų ir pajamų lygį, tarkime, €1.48 už litrą benzino, €50,000 pajamų ir €20,000 už kitą prekę, kad nustatytume paklausos kiekį. Šiuo atveju apskaičiuota paklausa yra 47,543 litrai per mėnesį. Dabar galime apskaičiuoti savosios kainos, pajamų ir kryžminio kainos elastingumus.

Elastingumo Skaičiavimai

Naudodami anksčiau pateiktą paklausos funkciją, apskaičiuokime elastingumus:

1. Savos kainos elastingumas:

E^d_(Px) =(-6,390)(1.48/47,542.8)= -0.20

Tai reiškia, kad kai benzino kaina yra €1.48, 1% kainos padidėjimas sumažina paklausą 0.20%. Kadangi šis skaičius yra mažesnis nei 1, sakome, kad paklausa yra neelastinga.

2. Pajamų elastingumas:

E^d_I=(250)(50/47,542.8)=0.26

Tai reiškia, kad 1% pajamų padidėjimas padidina benzino paklausą 0.26%. Kadangi elastingumas yra teigiamas, benzinas laikomas normalia preke.

3. Kryžminis kainos elastingumas:

E^d_Py=(-2000)(20/47,542.8)=-0.84

Tai rodo, kad jei automobilių kaina padidėtų 1%, benzino paklausa sumažėtų 0.84%. Kadangi elastingumas yra neigiamas, automobiliai ir benzinas yra papildinės prekės, nors jų ryšys yra gana silpnas.

Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip rinkos paklausa reaguoja į įvairių veiksnių pokyčius ir kaip elastingumo sąvokos gali būti taikomos realioms situacijoms.