Masto ekonomijos ir masto disekonomijos apibrėžimas

Kai įmonė padidina visus savo įnašus, siekdama padidinti gamybos apimtį (tai yra ilgalaikė sąvoka), sakoma, kad ji plečia gamybą. Gamybos mažinimas yra atvirkštinis procesas, kurio metu mažinami visi įnašai, siekiant ilgainiui sumažinti gamybos apimtį. Mąsto ekonomija atsiranda tada, kai didinant gamybos apimtį, gamybos sąnaudos vienetui mažėja. Grafiškai tai atsispindi LRAC (ilgalaikės vidutinės bendrosios sąnaudos) kreivėje, kuri turi neigiamą nuolydį. 1 pav. pavaizduotos kelios SATC (trumpalaikės vidutinės bendrosios sąnaudos) kreivės, viena kiekvienam gamyklos dydžiui, ir LRAC kreivė, atspindinti mąsto ekonomiją.

Trumpalaikės vidutinės bendrosios sąnaudų kreivės skirtingiems gamyklos dydžiams ir jų apgaubianti kreivė, LRAC: mąsto ekonomija.

Didėjant įmonės dydžiui, mąsto ekonomija ir mažesnės ATC (vidutinės bendrosios sąnaudos) gali atsirasti dėl šių veiksnių:

Didėjančios masto grąžos (increasing returns to scale), kai gamybos procesas leidžia didinti gamybos apimtį, kuri proporcingai didesnė už įnašų padidėjimą.
Darbo pasidalijimo ir valdymo didelėje įmonėje su daugybe darbuotojų nauda, kai kiekvienas darbuotojas gali specializuotis vienoje užduotyje, o ne atlikti daug užduočių, kaip mažame versle (dėl to didelėje įmonėje darbuotojai tampa savo darbo srities ekspertai).
Galimybės įsigyti brangesnę, bet efektyvesnę įrangą ir pritaikyti naujausias technologijas, kurios padidina produktyvumą.
Efektyvus atliekų mažinimas ir sąnaudų mažinimas per parduodamus šalutinius produktus, mažesnį energijos suvartojimą ir pagerintą kokybės kontrolę.
Geresnis rinkos informacijos ir žinių panaudojimas efektyvesniam valdymo sprendimų priėmimui.
Galimybė gauti nuolaidas ištekliams, perkant didesniais kiekiais.

Mąsto disekonomija: Priežastys ir Poveikis

Mąsto disekonomija atsiranda tada, kai didėjant gamybos apimčiai, vieneto gamybos sąnaudos didėja. Grafiškai mąsto disekonomija atsispindi LRAC kreivėje, kuri turi teigiamą nuolydį. 2 pav. pavaizduotos kelios SATC kreivės, viena kiekvienam gamyklos dydžiui, ir LRAC kreivė, atspindinti mąsto disekonomiją.

Trumpalaikės vidutinės bendrosios sąnaudų kreivės skirtingiems gamyklos dydžiams ir jų apgaubianti kreivė, LRAC: Mąsto disekonomija

Veiksniai, kurie gali lemti mąsto disekonomijos, neefektyvumą ir didėjančias sąnaudas didėjant įmonės dydžiui, yra šie:

Mažėjančios masto grąžos (decreasing returns to scale), kai gamybos procesas lemia gamybos apimties padidėjimą, kuris yra proporcingai mažesnis už įnašų padidėjimą.
Per didelis įmonės dydis, kurio negalima tinkamai valdyti.
Verslo funkcijų ir produktų linijų dubliavimasis.
Didesnės išteklių kainos dėl pasiūlos ribojimų, perkant dideliais kiekiais.

Mąsto Ekonomijos ir Disekonomijos Pavyzdžiai

Klasikinis verslo, realizuojančio masto ekonomiją per didesnes fizinio kapitalo investicijas, pavyzdys yra elektros tiekimo įmonė. Didinant gamybos pajėgumus, kad būtų aptarnauta didesnė klientų bazė, įmonės vieneto sąnaudos mažėja. Mąsto ekonomija paaiškina, kodėl elektros tiekimo įmonės natūraliai išsivystė iš lokalizuotų subjektų į regionines ir kelių regionų įmones. „Wal-Mart“ yra pavyzdys įmonės, kuri naudoja didelius pirkimų kiekius, kad gautų dideles nuolaidas iš tiekėjų, išlaikydama mažas sąnaudas ir kainas. „Wal-Mart“ taip pat naudoja naujausias technologijas, kad stebėtų pardavimo vietų sandorius, rinktų savalaikę rinkos informaciją ir reaguotų į pirkėjų elgsenos pokyčius, taip pasiekdama masto ekonomiją per mažesnes paskirstymo ir atsargų sąnaudas.

Prieš restruktūrizaciją, „General Motors“ (GM) buvo pavyzdys verslo, kuris patyrė mąsto disekonomiją tapus per dideliu. Mąsto disekonomija atsirado dėl produktų dubliavimosi (t.y., panašūs arba identiški automobilių modeliai), o fiksuotos sąnaudos šiems modeliams nebuvo paskirstytos didelės apimties gamybai. 2009 m. GM nusprendė nutraukti trijų prekės ženklų (Saturn, Pontiac ir Hummer) veiklą, o 2018 m. svarstė atsisakyti įvairių mažos apimties modelių, kurie dubliavosi su kitais modeliais iki 2020 m. GM turėjo daugybę gamyklų visame pasaulyje ir pardavinėjo transporto priemones daugiau nei šimtuose šalių. Atsižvelgiant į šį geografinį gamybos ir pardavimų išsidėstymą, įmonė susidūrė su komunikacijos ir valdymo koordinavimo problemomis, kurios padidino sąnaudas. 2017 m. GM pardavė savo Europos padalinį „Opel“ įmonei „Groupe PSA“, kuri gamina „Peugeot“ ir „Citroën“. GM taip pat turėjo žymiai didesnes darbo sąnaudas nei jos konkurentai. Būdama didžiausia rinkos gamintoja, ji buvo darbo sąjungų taikinys dėl didesnių atlyginimų ir išmokų paketų, palyginti su kitomis įmonėmis.

Mąsto Ekonomijos ir Disekonomijos Įtaka Ilgalaikėms Sąnaudoms

Mąsto ekonomija ir disekonomija gali pasireikšti tuo pačiu metu; jų poveikis ilgalaikėms vidutinėms bendrosioms sąnaudoms (LRAC) priklauso nuo to, kuris veiksnys dominuoja. Jei dominuoja mąsto ekonomija, LRAC mažėja didėjant gamybos apimčiai. Priešingu atveju, kai dominuoja mąsto disekonomija, LRAC kreivė pradeda kilti. Gali būti apimties diapazonas, per kurį LRAC mažėja (mąsto ekonomija), po kurio LRAC gali likti pastovi, o tada pereiti į diapazoną, kuriame dominuoja mąsto disekonomija, kaip pavaizduota 3 pav. Mažiausias LRAC kreivės taškas vadinamas minimaliu efektyviu mastu (minimum efficient scale). Minimalus efektyvus mastas yra optimalus įmonės dydis tobulos konkurencijos sąlygomis ilgalaikiu laikotarpiu. Teoriškai tobula konkurencija verčia įmonę veikti minimaliame LRAC kreivės taške, nes ilgainiui rinkos kaina bus nustatyta šiame lygyje. Jei įmonė neveikia šioje mažiausių sąnaudų vietoje, jos ilgalaikis gyvybingumas gali būti grėsmėje.

LRAC gali atspindėti masto ekonomiją ir disekonomiją