Normalios ir prastesnės prekės

Ekonomistai klasifikuoja prekes pagal įvairius kriterijus, vienas iš kurių yra tai, kaip vartotojų pirkimai reaguoja į pajamų pokyčius. Kalbant apie paklausos pajamų elastingumą, mes susiduriame su normaliomis ir prastesnėmis prekėmis. Daugumai prekių ir paslaugų pajamų padidėjimas lemia didesnį jų pirkimą; tokios prekės vadinamos normaliomis prekėmis (normal goods). Tačiau yra ir tokių prekių, kurių vartotojai perka mažiau, kai jų pajamos padidėja, ir daugiau, kai pajamos sumažėja. Šios prekės vadinamos prastesnėmis prekėmis (inferior goods). Šiame skyriuje aptarsime skirtumus tarp normalių ir prastesnių prekių.

Normalių ir Prastesnių Prekių Skirtumai

Anksčiau aptarėme kainos sumažėjimo poveikį vartotojų pirkimams – pajamų ir pakaitos efektus. Jei prekė yra normali, kainos sumažėjimas lems didesnį jos pirkimą. Čia veikia du efektai:

• Pakaitos efektas: Kainai sumažėjus, vartotojai linkę pirkti daugiau šios prekės, pakeisdami ja kitas prekes.
• Pajamų efektas: Kainos sumažėjimas padidina vartotojo realias pajamas, todėl jis gali nusipirkti dar daugiau šios prekės.

Normalioms prekėms, tokioms kaip valgymas restoranuose, pakaitos ir pajamų efektai sustiprina vienas kitą, dėl ko paklausos kreivė tampa neigiamo nuolydžio.

Prastesnėms prekėms, tokioms kaip pigesnės mėsos rūšys ar bendrieji gėrimai, pajamų padidėjimas lemia mažesnį jų pirkimą, o pajamų sumažėjimas – didesnį pirkimą. „Prastesnė“ prekė nereiškia, kad ji yra prastos kokybės; tai tiesiog reiškia, kad vartotojai perka jos mažiau, kai jų pajamos didėja.

Svarbu suprasti, kad ta pati prekė gali būti normali vieniems vartotojams ir prastesnė kitiems. Pavyzdžiui, mažas pajamas turintiems žmonėms pajamų padidėjimas gali reikšti daugiau greito maisto pirkimo. Tačiau turtingesni žmonės, gavę daugiau pajamų, gali rinktis brangesnius restoranus ir mažiau lankytis greito maisto užkandinėse. Taigi greitas maistas gali būti normali prekė vieniems, bet prastesnė – kitiems.

Pakaitos ir Pajamų Efektai

Pakaitos efektas sako, kad jei prekės kaina krenta, vartotojas įtraukia daugiau tos prekės į savo pirkinių krepšelį, pakeisdamas ja kitas prekes. Tai tiesa tiek normalioms, tiek prastesnėms prekėms. Pavyzdžiui, jei kava atpinga, vartotojas gali pirkti daugiau kavos ir mažiau kitų gėrimų.

Tęsiant pavyzdį, tarkime, kad vartotojas turi tam tikras pajamas ir nusprendžia, kiek kavos pirkti. Jei kavos kaina sumažėja, vartotojas gali nusipirkti daugiau kavos, nes ji tapo pigesnė. Tačiau jei grąžinsime vartotojui dalį jo pajamų, kurias jis būtų išleidęs pigesnei kavai, norėsime sužinoti, ar jis pirks daugiau, ar mažiau kavos už tą pačią mažesnę kainą. Atsakymas priklauso nuo to, ar kava yra normali, ar prastesnė prekė. Normalioms prekėms pajamų padidėjimas lemia didesnį pirkimą, o prastesnėms – mažesnį.

Išvada

Pakaitos efektas visada reiškia, kad sumažėjus kainai, prekės bus perkama daugiau, o padidėjus – mažiau. Tačiau pajamų efektas priklauso nuo to, ar prekė yra normali, ar prastesnė. Jei prekė yra normali, pajamų efektas sustiprina pakaitos efektą, abu vedantys prie neigiamos nuolydžio paklausos kreivės. Jei prekė yra prastesnė, pajamų efektas veikia priešinga kryptimi ir mažina pakaitos efekto poveikį.

Apibendrinimas

Šis skirtumas tarp normalių ir prastesnių prekių yra svarbus norint suprasti, kaip vartotojų elgesys keičiasi dėl pajamų ir kainų pokyčių. Kiekvienu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kaip pajamų padidėjimas ar sumažėjimas paveikia vartotojų pirkimo įpročius ir kaip tai susiję su prekių tipais.