Pajamų paklausos elastingumas
Elastingumas parodo, kaip vieno kintamojo pokytis veikia kitą kintamąjį. Iki šiol kalbėjome apie kainų elastingumą, tačiau paklausa taip pat priklauso nuo vartotojų pajamų.
Paklausos pajamų elastingumas rodo, kiek procentų pasikeičia prekės paklausa, kai vartotojų pajamos pasikeičia tam tikru procentu, jei visos kitos sąlygos išlieka nepakitusios. Tai galima išreikšti tokia formule:
EdI = (%∆ax)/(%∆I)
Ši formulė yra panaši į savosios kainos elastingumo formulę, tačiau čia mus domina pajamų pokyčiai. Pavyzdžiui, jei prekės pajamų elastingumas yra 0,8, tai reiškia, kad kai pajamos padidėja 1%, paklausa padidėja 0,8%.
Svarbu suprasti, kad savosios kainos paklausos elastingumas beveik visada yra neigiamas, tačiau pajamų elastingumas gali būti neigiamas, teigiamas arba lygus nuliui. Teigiamas pajamų elastingumas rodo, kad didėjant pajamoms, paklausa taip pat auga. Neigiamas pajamų elastingumas reiškia, kad didėjant pajamoms, paklausa mažėja, o sumažėjus pajamoms, paklausa didėja.
Normalių ir prastesnių prekių skirtumai bei pajamų poveikis paklausai
Prekės, kurių pajamų elastingumas yra teigiamas, vadinamos „normaliomis“ prekėmis. Prekės, kurių pajamų elastingumas yra neigiamas, vadinamos „prastesnėmis“ prekėmis. Pavyzdžiui, ryžiai, bulvės ar pigesnės mėsos rūšys yra prastesnės prekės. Daugiau apie normalių ir prastesnių prekių skirtumus aptarsime kitame skyriuje.
Kai nagrinėjome paklausos kreivę, darėme prielaidą, kad visos kitos sąlygos, įskaitant vartotojų pajamas, išlieka pastovios. Tačiau jei pajamos pasikeistų, visa paklausos kreivė pasislinktų. Normalioms prekėms pajamoms padidėjus, paklausos kreivė pasislinktų aukštyn ir į dešinę. Prastesnių prekių atveju, pajamoms padidėjus, paklausos kreivė pasislinktų žemyn ir į kairę.
Šis paaiškinimas turėtų padėti geriau suprasti, kaip pajamų pokyčiai veikia prekių paklausą ir kodėl skirtingos prekės reaguoja skirtingai į pajamų didėjimą ar mažėjimą.
