Paklausos sąvokos

Prekės kiekis, kurį vartotojai nori pirkti, priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių. Galbūt svarbiausias iš šių veiksnių yra pačios prekės kaina. Apskritai, ekonomistai mano, kad prekės kainai kylant, pirkėjai linkę pirkti mažiau, o kainai krentant – daugiau. Ši nuomonė yra tokia universali, kad ji buvo pavadinta paklausos dėsniu (law of demand).

Paklausos funkcija ir jos veiksniai

Nors prekės kaina yra svarbi nustatant vartotojų norą ją įsigyti, yra ir kitų veiksnių, kurie taip pat turi įtakos šiam sprendimui. Vartotojų pajamos, jų skonis ir pirmenybės kitoms prekėms, kurios gali būti pakaitalai ar papildiniai, kainos yra tik keli iš veiksnių, kurie turi įtakos vartotojų paklausai. Ekonomistai siekia sujungti visus šiuos veiksnius į santykį, vadinamą paklausos funkcija (demand function). (Funkcija yra santykis, kuris priskiria unikalią vertę priklausomam kintamajam bet kokiam nepriklausomų kintamųjų rinkiniui.)

Matematiniai paklausos modeliai

Paklausos funkcijos pavyzdys: „Reikalingas prekės X kiekis priklauso nuo prekės X kainos, vartotojų pajamų ir prekės Y kainos“:

Q^d_x =f(P_x , I , P_y )

kur:

• Q^d_x – tai reikalingas prekės X kiekis (pvz., namų ūkių benzino paklausa litrais per mėnesį)
• P_x – prekės X vieneto kaina (pvz., € už litrą)
• I – vartotojų pajamos (tūkst. € per namų ūkį per metus)
• P_y– kitos prekės, Y, kaina. (Gali būti daug kitų prekių, ne tik viena, ir jos gali būti papildiniai arba pakaitalai.)

Dažnai ekonomistai naudoja paprastas tiesines lygtis, kad apytiksliai pavaizduotų tikras pasaulio paklausos ir pasiūlos funkcijas atitinkamuose intervaluose. Antra lygtis iliustruoja hipotetinį mūsų benzino paklausos funkcijos pavyzdį:

Q^d_x  = 84.5 – 6.39 P_x + 0.25 I – 2 P_y

kur benzino paklausa (Q^d_x) yra funkcija benzino litro kainos (P_x), vartotojų pajamų tūkst. € (I) ir vidutinės automobilio kainos tūkst. €(P_y).

Koeficientų ženklai ant benzino kainos (neigiamas) ir vartotojų pajamų (teigiamas) atspindi ryšį tarp tų kintamųjų ir benzino suvartojimo kiekio. Neigiamas ženklas prie vidutinės automobilio kainos rodo, kad automobilių kainai kylant, mažiau jų bus perkama ir vairuojama, todėl bus suvartota mažiau benzino. (Kaip aptarsime vėliau, toks ryšys rodo, kad benzinas ir automobiliai turi neigiamą kryžminį paklausos elastingumą ir yra papildiniai.)

Toliau pavyzdžiui, tarkime, kad benzino kaina (P_x) yra €1.48 už litrą, namų ūkių pajamos (I) yra €50,000, o vidutinio automobilio kaina (P_y) yra €20,000. Tokiu atveju ši funkcija prognozuotų, kad namų ūkio mėnesio benzino paklausa būtų 47.54 litro, apskaičiuota taip:

Q^d_x = 84.5 – 6.39 (1.48) + 0.25 (50) – 2 (20) = 47.54

prisiminant, kad pajamos ir automobilių kainos matuojamos tūkstančiais. Atkreipkite dėmesį, kad „savos kainos“ kintamojo(P_x) ženklas yra neigiamas; taigi, benzino kainai kylant, vieno namų ūkio suvartojimas sumažėtų 6.39 litro per mėnesį kiekvienam €1 kainos padidėjimui. Ekonomistai naudoja „savos kainos (Own price)“ sąvoką, kad pabrėžtų, jog kalbama apie pačios prekės kainą, o ne kitos prekės kainą.

Nepriklausomų ir priklausomų kintamųjų sąveika paklausos funkcijoje

Mūsų pavyzdyje yra trys nepriklausomi kintamieji paklausos funkcijoje ir vienas priklausomas kintamasis. Jei kuris nors iš nepriklausomų kintamųjų keičiasi, keičiasi ir reikalingas kiekis. Dažnai norima susitelkti tik į priklausomo kintamojo ir vieno iš nepriklausomų kintamųjų santykį vienu metu. Norint tai pasiekti, galima laikyti kitus nepriklausomus kintamuosius pastoviais ir perrašyti lygtį.

Pavyzdžiui, norint sutelkti dėmesį į reikalingo prekės kiekio ir jos pačios kainos (P_x)  santykį, laikome pajamų ir prekės Y kainos vertes pastoviomis. Mūsų pavyzdyje šios vertės yra atitinkamai 50 ir 20. Tada lygtis perrašoma taip:

Q^d_x = 84.5 – 6.39 P_x + 0.25 (50) – 2 (20) = 57 – 6.39 P_x

Benzino paklausa yra funkcija benzino kainos (€6.39 už litrą), namų ūkių pajamų (€50,000) ir vidutinės automobilio kainos (€20,000). Atkreipkite dėmesį, kad pajamos ir automobilių kainos nėra ignoruojamos; jos tiesiog laikomos pastoviomis ir „surinktos“ naujoje pastovioje reikšmėje, 57 [84.5 + (0.25)(50) – (2)(20)]. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad galime išspręsti P_x pagal Q^d_x perrašydami 3 lygtyje pateiktą lygtį, kuri mums duoda 4 lygtį:

P_x = 8.92 – 0.156 Q^d_x

4 lygtis duoda benzino kainą kaip funkciją nuo suvartoto benzino kiekio per mėnesį ir yra vadinama atvirkštine paklausos funkcija (inverse demand function). Q_x​ 4 lygtyje turi būti mažesnė arba lygi 57, kad kaina nebūtų neigiama. Atvirkštinės paklausos funkcijos grafikas vadinamas paklausos kreive (demand curve) ir parodytas 1 pav.

1 pav. Namų ūkio benzino paklausos kreivė

Paklausos kreivė ir atvirkštinė funkcija

Paklausos kreivė parodo didžiausią kiekį, kurį norima pirkti už kiekvieną kainą, ir didžiausią kainą, kurią norima mokėti už kiekvieną kiekį. Šiame pavyzdyje šis namų ūkis būtų pasirengęs pirkti 47.54 litro benzino per mėnesį už €1.48 už litrą. Jei kaina pakiltų iki €2.48 už litrą, namų ūkis būtų pasirengęs pirkti tik 41.15 litro per mėnesį.

Ši paklausos kreivė braižoma su kaina vertikalioje ašyje ir kiekiu horizontalioje ašyje. Ją galima teisingai interpretuoti kaip didžiausią kiekį, kurį namų ūkis pirktų už tam tikrą kainą, arba didžiausią kainą, kurią jis būtų pasirengęs mokėti už tam tikrą kiekį. Mūsų pavyzdyje, kai kaina yra €1.48 už litrą, namų ūkiai būtų pasirengę pirkti 47.54 litro per mėnesį. Kitaip tariant, didžiausia kaina, kurią jie būtų pasirengę mokėti už 47.54 litro per mėnesį, yra €1.48 už litrą. Jei kaina padidėtų €1, namų ūkiai sumažintų perkamą kiekį 6.39 vienetais iki 41.15 litro. Paklausos kreivės nuolydis matuojamas kaip kainos (P) pokytis padalytas iš kiekio (Q) pokyčio (ΔP/ΔQ, kur Δ reiškia „pokytį“). Šiuo atveju paklausos kreivės nuolydis yra 1 / –6.39, arba –0.156.

Bendras paklausos ir pasiūlos modelis gali būti labai naudingas norint suprasti kainų ir kiekių pokyčių kryptį, atsirandančią dėl vienos ar kitos kreivės poslinkių. Tačiau dažnai reikia išmatuoti, kaip jautrus yra reikalingas arba siūlomas kiekis nepriklausomų kintamųjų pokyčiams. Tai yra paklausos elastingumo (elasticity of demand ) ir pasiūlos elastingumo (elasticity of supply) sąvokos. Iš esmės visi elastingumai skaičiuojami vienodai: jie yra procentinių pokyčių santykiai. Pradėkime nuo reikalingo kiekio jautrumo pokyčiams savo kainoje.