Pelningumo analizė
Įmonė laikoma pasiekusia lūžio tašką, kai jos bendros pajamos (TR) yra lygios visoms sąnaudoms (TC). Kitaip tariant, lūžio taškas yra tada, kai įmonės kaina (arba vidutinės pajamos, AR) yra tokia pati kaip vidutinės bendros sąnaudos (ATC). Tai galioja tiek tobulos, tiek netobulos konkurencijos sąlygomis.
Nors įmonės tikslas yra ne tik pasiekti lūžio tašką, bet ir gauti pelną. Geriausias rezultatas, kurį įmonė gali pasiekti, yra padengti visas savo išlaidas (ekonomines sąnaudos). Ekonominės sąnaudos apima tiek apskaitines sąnaudas, tiek numanomas alternatyvias sąnaudas. Jei įmonės pajamos yra lygios šioms ekonominėms sąnaudoms, tai reiškia, kad ji padengia visus savo gamybos veiksmus, įskaitant kapitalą.
Ekonomistai tokiai įmonei priskirtų „normalų pelną“, kuris nėra teigiamas ekonominis pelnas. Tai reiškia, kad įmonė uždirba tiek, kiek galėtų uždirbti investuodama panašiame rizikos lygyje (tai vadinama alternatyviosiomis sąnaudomis).
Įmonės, veikiančios labai konkurencingoje rinkoje be jokių įėjimo kliūčių naujiems konkurentams, ilgainiui gali nebesugebėti uždirbti teigiamo ekonominio pelno. Didelė grąža pritrauktų naujus konkurentus, kurie didintų produkciją ir mažintų rinkos kainą iki lygio, kai visos įmonės geriausiu atveju uždirba tik normalų pelną. Tačiau tai nereiškia, kad įmonė negauna apskaitinio pelno.
1 Pav. parodyta, kaip atrodo lūžio taškas tiek tobulos konkurencijos sąlygomis (A panelis), tiek monopolijoje (B panelis). Čia matome, kad kai ribinės sąnaudos (SMC) yra lygios ribinėms pajamoms (MR), kaina tik lygina vidutines bendras sąnaudas (ATC), o ekonominis pelnas yra nulis. Tokiu atveju įmonė pasiekia lūžio tašką.
