Ribinis pelnas ir produktyvumas

Ekonomikoje egzistuoja reiškinys, vadinamas didėjančia ribine grąža (increasing marginal returns). Tai yra atvejis, kai kiekvieno papildomo ištekliaus vieneto produktyvumas (ribinis produktas) didėja, kai įdarbinate daugiau tų išteklių vienetų.

Iš pradžių įmonė gali patirti didėjančią grąžą, pridėdama darbo jėgos į gamybos procesą dėl specializacijos ir darbo pasidalijimo principų. Pradžioje, kai darbuotojų yra per mažai, palyginti su turimais ištekliais, darbuotojams tenka atlikti kelias užduotis vienu metu. Tačiau kai pridedama daugiau darbuotojų, jie gali specializuotis, tapti efektyvesni savo funkcijose, ir tai padidina ribinį produktyvumą. Tačiau, pasiekus tam tikrą gamybos lygį, tampa akivaizdus mažėjančios ribinės grąžos dėsnis.

Kai vis daugiau darbuotojų pridedama prie fiksuotos kapitalo bazės, darbo jėgos ribinė grąža ilgainiui pradeda mažėti, nes fiksuoti ištekliai riboja papildomų darbuotojų našumą. Pavyzdžiui, automobilių gamyboje, kai gamykla veikia pilnu pajėgumu, pridėjus papildomų darbuotojų gamyba nepadidės, nes visi ištekliai jau naudojami 100%. Daugiau darbo valandų tik padidins sąnaudas ir nepridės produkcijos. Darant prielaidą, kad visi darbuotojai yra vienodai kvalifikuoti ir motyvuoti, ribinio produkto mažėjimas pasireiškia trumpuoju laikotarpiu, kai visi kiti ištekliai (dažniausiai gamyklos dydis, fizinis kapitalas ir technologija) lieka fiksuoti.

Ribinės grąžos yra tiesiogiai susijusios su išteklių produktyvumu (input productivity) – matu, kuris rodo produkciją vienam ištekliaus vienetui.