Savos kainos paklausos elastingumas
Straipsnyje paklausos sąvokos pateikėme hipotetinę namų ūkio benzino paklausos funkciją, manydami, kad namų ūkio pajamos ir kitos prekės (automobilių) kainos yra pastovios. Ši funkcija buvo išreikšta paprasta tiesine lygtimi: Qdx = 57 – 6.39 Px Naudodami šią lygtį, jei būtų klausiama, kaip jautrus benzino kiekis yra kainos pokyčiams, galėtume sakyti, kad kaskart, kai kaina pasikeičia vienu vienetu, kiekis keičiasi 6.39 vienetais priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, jei kaina padidėtų €1, reikalingas kiekis sumažėtų 6.39 litro per mėnesį. Kainos kintamojo koeficientas (-6.39) galėtų būti tas jautrumo matas, kurio ieškome.
Tačiau toks matas turi trūkumą. Jis priklauso nuo vienetų, kuriais matuojame Q ir P. Norėdami apibūdinti paklausos jautrumą, turime prisiminti konkrečius vienetus, kuriais matavome Q ir P. Pavyzdyje tai yra litrai per mėnesį ir eurai už litrą. Šių santykių negalima lengvai ekstrapoliuoti į kitus matavimo vienetus, pavyzdžiui, galonus ir dolerius. Todėl ekonomistai teikia pirmenybę jautrumo matui, kuris nepriklauso nuo matavimo vienetų. Šis matas vadinamas elastingumu (elasticity). Elastingumas yra bendrasis matas, rodantis, kaip vienas kintamasis yra jautrus kitam kintamajam, ir jis išreiškiamas procentinių pokyčių santykiu: %∆y/%∆x. Šiuo atveju savos kainos paklausos elastingumo (own-price elasticity of demand) matas iliustruojamas lygtimi:
EdPx = %∆Qdx/%∆ Qdx
Savos kainos elastingumas: sąvoka ir skaičiavimo pavyzdžiai
Ši lygtis išreiškia, kaip jautrus reikalingas kiekis kainos pokyčiui. EdPx yra prekės savos kainos elastingumas ir yra lygus procentinio kiekio pokyčiui dalijant iš procentinio kainos pokyčio. Šis matas yra nepriklausomas nuo vienetų, kuriais matuojasi kiekis ir kaina. Jei reikalingas kiekis sumažėja 8%, kai kaina padidėja 10%, paklausos elastingumas yra tiesiog -0.8. Nesvarbu, ar matuojame kiekį galonais per savaitę ar litrais per dieną, ir nesvarbu, ar matuojame kainą doleriais už galoną ar eurais už litrą; 10% yra 10%, o 8% yra 8%. Taigi pirmasis ir antrasis santykis vis dar yra -0.8.
Galime algebriškai išplėsti lygtį, pastebėdami, kad bet kurio kintamojo X procentinis pokytis yra tiesiog X pokytis (Δx) padalytas iš X lygio. Taigi galime perrašyti lygtį keliais paprastais žingsniais:
EdPx = %ΔQdx / %ΔPx = (ΔQdx / Qdx ) / (ΔPx / Px ) = (ΔQdx / ΔPx ) (Px / Qdx )
Norint geriau suprasti kainos elastingumą, gali būti naudinga iliustruoti naudojant mūsų hipotetinę paklausos funkciją: Qdx = 57 – 6.39 Px . Kai santykis tarp dviejų kintamųjų yra tiesinis, ΔQdx / ΔPx yra lygties Px koeficientas paklausos funkcijoje. Taigi, mūsų pavyzdyje paklausos elastingumas yra -6.39 padaugintas iš kainos ir kiekio santykio. Turime pasirinkti kainą, kuria apskaičiuosite elastingumo koeficientą. Naudodami mūsų hipotetinę pradinę kainą €1.48, galime rasti su šia kaina susijusį kiekį, įterpdami 1.48 į paklausos funkciją, kaip nurodyta lygtyje:
Q = 57 – (6.39) (1.48) = 47.54
ir gauname, kad Q = 47.54 litro per mėnesį.
Savos kainos elastingumo interpretacija ir paklausos jautrumas
Mūsų skaičiavimas rodo, kad kai kaina yra €1.48, rinkos paklausos funkcijos elastingumas yra −6.39(1.48/47.54) = −0.2. Kaip interpretuoti šią vertę? Tai reiškia, kad kai kaina yra €1.48, 1% kainos padidėjimas sumažintų reikalingą kiekį 0.2%.
Pavyzdyje, kai kaina yra €1.48 už litrą, paklausa nėra labai jautri kainos pokyčiams, nes 1% kainos padidėjimas sumažintų reikalingą kiekį tik 0.2%. Tokiu atveju sakytume, kad paklausa yra neelastinga (inelastic). Savos kainos elastingumo koeficiento vertė (neatsižvelgiant į algebrinį ženklą) yra mažesnė nei vienas, sakoma, kad paklausa yra neelastinga. Kai ši vertė yra didesnė nei vienas, sakoma, kad paklausa yra elastinga (elastic). O kai elastingumo koeficientas yra lygus -1, sakoma, kad paklausa yra vienetinė arba vienetinė elastinga (unit elastic). Atkreipkite dėmesį, kad jei paklausos dėsnis galioja, savos kainos paklausos elastingumas visada bus neigiamas, nes kainos padidėjimas bus susijęs su reikalingo kiekio sumažėjimu, tačiau jis gali būti arba elastingas (labai jautrus kainos pokyčiui), arba neelastingas (nejautrus kainos pokyčiui).
Šiame hipotetiniame pavyzdyje, tarkime, benzino kaina buvo labai aukšta, sakykime, €5 už litrą. Tokiu atveju elastingumo koeficientas būtų -1.28:
Q = 57 − (6.39)(5) = 25.05
ir
−6.39 (5/25.05) = −1.28
Kadangi elastingumo koeficiento vertė yra didesnė nei vienas, žinome, kad paklausa yra elastinga esant tokiai kainai. Kitaip tariant, esant žemesnėms kainoms (€1.48 už litrą), nedidelis benzino kainos pokytis neturi didelės įtakos reikalingam kiekiui, tačiau kai benzino kaina yra aukšta (€5 už litrą), vartotojų paklausa yra labai jautri kainos pokyčiams.
Paklausos elastingumo priklausomybė nuo kreivės padėties
Atidžiau išnagrinėję lygtį, matome, kad tiesinės paklausos kreivės atveju elastingumas priklauso nuo to, kurioje kreivės vietoje jį skaičiuojame. Pirmasis terminas ΔQ/ΔP, kuris yra paklausos kreivės nuolydžio atvirkštinė reikšmė, išlieka pastovus visoje paklausos kreivėje. Tačiau antrasis terminas P/Q keičiasi priklausomai nuo to, kur esame paklausos kreivėje. Esant labai žemoms kainoms, P/Q yra labai mažas, todėl paklausa yra neelastinga. Tačiau esant labai aukštoms kainoms, Q yra mažas ir P yra aukštas, todėl santykis P/Q yra labai aukštas ir paklausa yra elastinga. 1 pav. iliustruoja visų neigiamo nuolydžio tiesinių paklausos kreivių ypatybę. Viršutinėje kreivės dalyje paklausa yra elastinga; apatinėje dalyje paklausa yra neelastinga; o viduryje paklausa yra vienetinė elastinga.
