Pinigų ir fiskalinė politika
Namų ūkių ekonominiai sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį ekonomikai. Pavyzdžiui, jei namų ūkiai nusprendžia daugiau vartoti ir mažiau taupyti, tai gali padidinti užimtumą, investicijas ir galutinį pelną. Panašiai ir įmonių investiciniai sprendimai gali turėti įtakos realiajai ekonomikai bei jų pačių pelnui. Vis dėlto pavienės korporacijos retai daro įtaką didelėms ekonomikoms, o vieno namų ūkio sprendimai dėl vartojimo turi tik minimalų poveikį platesnei ekonomikai.
Tuo tarpu vyriausybių sprendimai gali turėti didžiulį poveikį net didžiausioms ir labiausiai išsivysčiusioms ekonomikoms dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, viešasis sektorius daugumoje išsivysčiusių šalių įdarbina reikšmingą dalį gyventojų ir yra atsakingas už didelę dalį ekonomikos išlaidų. Antra, vyriausybės yra didžiausi skolininkai pasaulio skolos rinkose, todėl jų politika gali daryti didelį poveikį visai ekonomikai.
Vyriausybės politika yra išreiškiama per skolinimosi ir išlaidų veiklą. Šiame straipsnyje aptariamos dvi pagrindinės vyriausybės politikos rūšys, galinčios paveikti makroekonomiką ir finansų rinkas: pinigų politika ir fiskalinė politika. Pinigų politika – tai centrinio banko veikla, kuria siekiama kontroliuoti pinigų ir kreditų kiekį ekonomikoje, o fiskalinė politika – tai vyriausybės sprendimai dėl mokesčių ir išlaidų. Abi politikos naudojamos ekonominei veiklai reguliuoti: spartinti ekonomikos augimą, kai ji lėtėja, arba švelninti augimą ir aktyvumą, kai ekonomika perkaista. Fiskalinė politika taip pat gali būti naudojama pajamoms ir turtui perskirstyti.
Fiskalinės politikos tikslas
Pagrindinis pinigų ir fiskalinės politikos tikslas paprastai yra užtikrinti stabilią ir teigiamą ekonomikos augimo aplinką bei žemą infliaciją. Tikslas yra sukurti sąlygas, kad ekonomika išvengtų staigių pakilimų, po kurių gali sekti ilgi neigiamo augimo ir didelio nedarbo laikotarpiai. Stabilioje ekonominėje aplinkoje namų ūkiai jaučiasi saugūs dėl vartojimo ir taupymo sprendimų, o korporacijos gali sutelkti dėmesį į investicijas, obligacijų mokėjimus ir pelno kūrimą akcininkams.
Vis dėlto šio tikslo pasiekimas kelia daug iššūkių. Ekonomiką dažnai veikia išoriniai sukrėtimai, pavyzdžiui, naftos kainų šuoliai, o kai kurie ekonomistai mano, kad ekonomikoje taip pat egzistuoja natūralūs ciklai. Be to, istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai vyriausybės politika – tiek monetarinė, tiek fiskalinė – sustiprino ekonomikos plėtrą, kuri galiausiai turėjo neigiamų pasekmių realiajai ekonomikai, finansų rinkoms ir investuotojams.
Pinigų politika
Šiame skyriuje pateikiama pinigų politikos įžanga ir aptariami jos įvairūs aspektai, įskaitant pinigų apibrėžimą, kūrimo procesą, pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų teorijas, tokias kaip pinigų kiekio teorija ir Fišerio efektas. Analizuojami centrinio banko vaidmuo, pinigų politikos tikslai, priemonės ir perdavimo mechanizmas, įskaitant infliacijos ir valiutos kurso tikslus. Taip pat aptariami kontrakcinės ir ekspansinės pinigų politikos apribojimai bei pateikiama atvejų analizė, kaip, pavyzdžiui, Japonijos pinigų politikos ribos.
Finansinė politika
Šiame skyriuje pristatoma finansinė politika, jos vaidmuo ir tikslai, ypatingą dėmesį skiriant fiskalinei politikai. Aptariamas fiskalinės politikos poveikis visuminei paklausai, valdžios sektoriaus įplaukų ir išlaidų analizė, taip pat deficito ir valstybės skolos reikšmė. Nagrinėjamos fiskalinės politikos priemonės, jų privalumai ir trūkumai, fiskalinio multiplikatoriaus ir subalansuoto biudžeto daugiklio poveikis bei sunkumai, susiję su fiskalinės politikos įgyvendinimu ir vykdymu.
Santykis tarp pinigų ir finansinė politika
Šiame skyriuje analizuojamas santykis tarp pinigų ir finansinės politikos, aptariama jų sąveika bei veiksniai, darantys įtaką šių politikos priemonių deriniui. Nagrinėjamas kiekybinis skatinimas, politikos sąveikos dinamika ir patikimumo bei įsipareigojimo svarba sėkmingam ekonomikos valdymui.
