Fišerio efektas

Fišerio efektas yra tiesiogiai susijęs su pinigų neutralumo sąvoka. Ekonomisto Irvingo Fišerio vardu pavadintas šis efektas teigia, kad tikroji palūkanų norma ekonomikoje laikui bėgant yra stabili. Todėl nominaliųjų palūkanų normų pokyčius lemia tikėtinos infliacijos pokyčiai.

Pagrindinė formulė

Taigi nominalioji palūkanų norma (R_nom) ekonomikoje yra reikalaujamos tikrosios palūkanų normos (R_real) ir tikėtinos infliacijos (π^e) per bet kurį laikotarpį suma:

R_nom= R_real + π^e

Pinigų pasiūlos įtaka

Pagal pinigų neutralumo principą, ilguoju laikotarpiu pinigų pasiūla ir (arba) pinigų augimo tempas neturėtų daryti įtakos tikrajai palūkanų normai (R_real), tačiau turės įtakos infliacijai ir infliacijos lūkesčiams.

Nominaliosios palūkanų normos ir infliacijos lūkesčiai

Fišerio efektas taip pat parodo, kad kiekvienoje nominaliojoje palūkanų normoje glūdi būsimos infliacijos lūkesčiai. Pavyzdžiui:

• Tarkime, kad 12 mėnesių trukmės JAV vyriausybės iždo vekseliai (T-bills) per metus siūlo 4% pajamingumą.
• Investuotojai nori uždirbti 2% tikrają palūkanų normą ir tikisi, kad infliacija per ateinančius metus bus 2%.
• Šiuo atveju 4% pajamingumas būtų pakankamas, kad būtų pasiekta investuotojų pageidaujama 2% tikroji grąža (jei infliacija neviršytų 2%).

Pokyčiai infliacijos lūkesčiuose

Dabar įsivaizduokime, kad investuotojai pakeičia savo nuomonę apie būsimą infliaciją ir tikisi, kad per ateinančius 12 mėnesių ji bus 3%. Norint kompensuoti didesnę tikėtiną infliaciją, iždo vekselių palūkanų norma turėtų padidėti iki 5%, taip išlaikant reikalaujamą 2% tikrąją grąžą:

• R_nom = R_real + π^e
• R_nom = 2% + 3% = 5%

Rizikos premijos svarba

Šis pavyzdys turi vieną išlygą. Investuotojai niekada negali būti tikri dėl būsimų ekonominių kintamųjų, tokių kaip infliacija ir tikrasis augimas. Norėdami kompensuoti šį netikrumą, jie reikalauja rizikos premijos. Kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo didesnė reikalinga rizikos premija.

Nominaliosios palūkanų normos sudedamosios dalys

Taigi, visos nominaliosios palūkanų normos susideda iš trijų komponentų:

1. Reikalaujama tikroji grąža;
2. Komponentas, kompensuojantis investuotojams tikėtiną infliaciją;
3. Rizikos premija, kompensuojanti investuotojams už neapibrėžtumą.