Kontrakcijos ir ekspansijos pinigų politika bei neutrali palūkanų norma
Daugelis centrinių bankų reguliuoja likvidumo sąlygas koreguodami savo oficialiąją palūkanų normą. Kai jie mano, kad ekonominė veikla gali lemti infliacijos didėjimą, jie gali padidinti palūkanų normas, taip sumažindami likvidumą. Tokiais atvejais rinkos analitikai šiuos veiksmus apibūdina kaip kontrakcinę politiką, nes jos tikslas yra sumažinti pinigų pasiūlos ir tikrosios ekonomikos augimo tempą. Priešingai, kai ekonomika lėtėja, o infliacija ir pinigų tendencijos silpnėja, centriniai bankai gali padidinti likvidumą sumažindami tikslinę palūkanų normą. Tokiu atveju pinigų politika vadinama ekspansine.

Aukštos ir žemos palūkanų normos
Taigi, kai oficialios palūkanų normos yra aukštos, pinigų politika gali būti apibūdinta kaip kontrakcinė; kai jos yra žemos, ji gali būti laikoma ekspansine. Tačiau su kuo lyginame šias „aukštas“ ir „žemas“ palūkanų normas?
Neutrali palūkanų norma
Dažnai palyginimui naudojama neutrali palūkanų norma. Vienas iš būdų apibrėžti neutralią normą galima teigti, kad tai tokia palūkanų norma, kuri nei skatina, nei lėtina pagrindinę ekonomiką. Todėl, kai politikos palūkanų normos yra aukščiau neutralios normos, pinigų politika yra kontrakcinė; kai jos yra žemiau neutralios normos, pinigų politika yra ekspansinė. Neutralioji norma turėtų atitikti vidutinę politikos palūkanų normą per verslo ciklą.
Neutrali palūkanų norma ir jos komponentai
Ekonomistų požiūris į neutralią palūkanų normą tam tikroje ekonomikoje gali skirtis, todėl gali skirtis ir jų nuomonė apie tai, ar pinigų politika yra kontrakcinė, neutrali ar ekspansinė. Tačiau sutariama, kad neutralios politikos normą sudaro du komponentai:
- Tikrasis ekonomikos augimo tempas: tai ilgalaikis ekonomikos augimo tempas, kuris užtikrina stabilią infliaciją.
- Ilgalaikė numatoma infliacija: tai infliacijos lygis, kurio tikisi ekonomikos subjektai ilguoju laikotarpiu.
Pavyzdys: neutralios palūkanų normos apskaičiavimas
Jei turime ekonomiką su patikimu infliacijos tikslu, tarkime, 2% per metus, ir analitikas mano, kad ekonomika gali tvariai augti 2,5% per metus, tuomet neutrali palūkanų norma būtų:
Neutrali norma = Augimo tempas + Infliacijos tikslas
Neutrali norma = 2,5% + 2% = 4,5%
Todėl analitikas centrinio banko pinigų politiką laikytų kontrakcine, kai jos palūkanų norma viršija 4,5%, ir ekspansine, kai ji yra žemiau šio lygio.
Praktiniai aspektai
Praktikoje centriniai bankai dažnai nurodo, kokia, jų manymu, yra neutrali palūkanų norma jų ekonomikai. Tačiau šios „neutralios normos“ nustatymas yra daugiau menas nei mokslas. Pavyzdžiui, po kredito burbulo žlugimo daugelis analitikų sumažino ekonomikos augimo tempų prognozes daugelyje Vakarų šalių, nes vyriausybės ir privatūs asmenys dabar yra priversti mažinti vartojimą ir grąžinti skolas.
Infliacijos šoko šaltinis
Svarbus pinigų politikos aspektas yra nustatyti infliacijos lygio šoko šaltinį. Tarkime, kad pinigų valdžia pastebi, jog infliacija auga virš tikslinio lygio arba kelia grėsmę kainų stabilumui.
- Paklausos šokas: Jei infliacijos augimą lėmė padidėjęs vartotojų ir verslo pasitikėjimas, kuris padidino vartojimo ir investicijų augimo tempus, tai laikoma paklausos šoku. Šiuo atveju gali būti tikslinga sugriežtinti pinigų politiką, siekiant suvaldyti infliacinį spaudimą.
- Pasiūlos šokas: Jei infliacijos augimą lėmė, pavyzdžiui, naftos kainų padidėjimas, ekonomika susiduria su pasiūlos šoku. Tokiu atveju palūkanų normų didinimas gali pabloginti situaciją, nes vartotojai jau patiria didesnes degalų kainas, dėl ko gali sumažėti pelnas ir vartojimas, o galiausiai padidėti nedarbas.
Monetarinės politikos atsakas
Todėl pinigų valdžiai svarbu nustatyti šoko šaltinį prieš priimant sprendimą dėl kontrakcinės ar ekspansinės pinigų politikos.
- Jei tai paklausos šokas, griežtesnė pinigų politika gali padėti suvaldyti infliaciją.
- Jei tai pasiūlos šokas, griežtinimas gali pabloginti ekonominę padėtį, todėl gali būti geriau laikinai toleruoti aukštesnę infliaciją.
Išvada
Pinigų politikos formuotojai turi atidžiai įvertinti ekonominę situaciją ir infliacijos priežastis. Tik tinkamai suprasdami šiuos veiksnius, jie gali priimti sprendimus, kurie padės stabilizuoti ekonomiką ir pasiekti ilgalaikius tikslus.