Patikimumo ir įsipareigojimo svarba
Tarptautinio valiutos fondo (IMF) modelis rodo, kad jei vyriausybės nuolat vykdo didelius biudžeto deficitus, tikrosios palūkanų normos kyla. Tai reiškia, kad valstybė, skolindamasi dideles sumas, konkuruoja su privačiu sektoriumi dėl ribotų finansinių išteklių. Dėl to privačios investicijos yra išstumtos, nes padidėjusios palūkanų normos daro skolinimąsi brangesnį verslui. Tai mažina kiekvienos šalies gamybinį potencialą, nes mažiau investuojama į naujas technologijas, infrastruktūrą ir plėtrą.
Kai visuomenė suvokia, kad biudžeto deficitai tęsis ilgą laiką, didėja infliacijos lūkesčiai. Žmonės tikisi, kad kainos ateityje augs greičiau, todėl ilgalaikės palūkanų normos taip pat didėja. Tai dar labiau apsunkina skolinimąsi tiek vyriausybei, tiek privačiam sektoriui. Dėl šių veiksnių ekonomikos skatinimo priemonių poveikis sumažėja perpus.
Fiskalinės drausmės trūkumo pasekmės
Jei nėra tikro įsipareigojimo laikytis fiskalinės drausmės ilguoju laikotarpiu, pavyzdžiui, dėl tokių veiksnių kaip gyventojų senėjimas, situacija dar labiau blogėja. Gyventojų senėjimas reiškia didesnes socialines išlaidas pensijoms ir sveikatos apsaugai, o tai gali padidinti vyriausybės išlaidas ir deficitą. Jei, pavyzdžiui, vien Jungtinėse Amerikos Valstijose valdžios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis visam laikui padidėtų 10 procentinių punktų, tai turėtų pasaulinių pasekmių.
Pagal IMF modelį, toks JAV valdžios skolos padidėjimas lemtų pasaulinių tikrujų palūkanų normų padidėjimą 0,14 procento. Nors šis skaičius atrodo nedidelis, jis gali turėti reikšmingą poveikį pasaulio ekonomikai. Padidėjus palūkanų normoms, investicijos visame pasaulyje sumažėtų, nes skolinimasis taptų brangesnis. Dėl to pasaulinis BVP patirtų nuolatinį 0,6 procento sumažėjimą, o tai reikštų mažesnį ekonomikos augimą visoms šalims.
Patikimumo ir įsipareigojimo svarba
Todėl yra itin svarbu, kad vyriausybės parodytų aiškų įsipareigojimą fiskalinei drausmei ir patikimumą vykdant ekonominę politiką. Tai padeda išlaikyti žemas palūkanų normas, skatinti privačias investicijas ir palaikyti tvarų ekonomikos augimą. Be tokio įsipareigojimo, didėja rizika, kad aukšti biudžeto deficitai ir auganti valstybės skola neigiamai paveiks tiek nacionalinę, tiek pasaulinę ekonomiką.
