Pinigų pasiūla ir paklausa

Jau aptarėme pinigų apibrėžimus, jų ryšį su bendruoju kainų lygiu ir jų paklausą. Dabar panagrinėsime pinigų pasiūlos ir paklausos sąveiką.

Pinigų pasiūlos ir paklausos sąveika

Kaip ir daugumoje kitų rinkų, pinigų pasiūla ir jų laikymo paklausa sąveikauja, kad nustatytų pusiausvyros pinigų kainą. Šioje rinkoje pinigų kaina yra nominalioji palūkanų norma, kurią galima uždirbti, jei paskolinsite pinigus kitiems.

1 pav. Pinigų pasiūlos ir paklausos kreivės

1 pav. pateikiamos pinigų pasiūlos ir paklausos kreivės. Vertikalioje ašyje pavaizduota palūkanų norma, horizontaliai — nominalusis pinigų kiekis ekonomikoje. Pasiūlos kreivė (MS) yra vertikali, nes darome prielaidą, kad bet kuriuo momentu cirkuliuoja fiksuotas nominalusis pinigų kiekis. Paklausos kreivė (MD) yra žemėjanti, nes didėjant palūkanų normai, spekuliacinė pinigų paklausa mažėja. Pasiūla ir paklausa susitinka esant pusiausvyros palūkanų normai I₀, kuri yra tokia palūkanų norma, kai nėra perteklinių pinigų likučių.

Pinigų pasiūla ir paklausa

Norėdami suprasti, kodėl I₀ yra pusiausvyros palūkanų norma, kai nėra perteklinių pinigų likučių, apsvarstykime šią situaciją. Jei obligacijų palūkanų norma būtų I₁ vietoj I₀, atsirastų perteklinė pinigų pasiūla (M₀ – M₁). Ūkio subjektai norėtų už perteklinius pinigus įsigyti obligacijų, dėl ko obligacijų kainos pakiltų, o palūkanų norma sumažėtų iki I₀. Panašiai, jei obligacijų palūkanų norma būtų I₂, susidarytų perteklinė pinigų paklausa (M₂ – M₀). Įmonės ir asmenys siektų parduoti obligacijas, kad padidintų savo pinigų atsargas, tačiau tai sumažintų obligacijų kainas ir padidintų palūkanų normą iki I₀. Palūkanų normos koreguojasi, kad rinkoje būtų pasiekta pusiausvyra („išvalytų rinką“). Šiame paprastame pavyzdyje taip pat darome prielaidą, kad pinigų ir obligacijų pasiūla yra fiksuota, kai ūkio subjektai koreguoja savo turimus aktyvus. Praktikoje tai gali būti netiesa, tačiau aprašyto koregavimo proceso dinamika iš esmės išlieka.

Pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis

1 pav. taip pat pabrėžia ryšį tarp pinigų pasiūlos ir bendrojo kainų lygio, su kuriuo pirmą kartą susidūrėme aptardami pinigų kiekio teoriją. Tarkime, kad centrinis bankas padidina pinigų pasiūlą nuo M₀ iki M₂, todėl vertikali pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę. Kadangi padidėjusi pinigų pasiūla daro pinigus gausesnius ir todėl mažiau vertingus, jų kaina (palūkanų norma) mažėja, o kainų lygis kyla.

Visa tai skamba paprastai, tačiau praktiškai pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis yra sudėtingesnis. Pradinis pinigų pasiūlos padidėjimas sukurs perteklinę grynųjų pinigų pasiūlą. Žmonės ir įmonės galėtų atsikratyti pertekliaus, skolindami pinigus kitiems pirkdami obligacijas, kaip minėta aukščiau, tačiau jie taip pat gali juos padėti į banką arba panaudoti prekėms ir paslaugoms pirkti. Tačiau ekonomikos gebėjimas gaminti prekes ir teikti paslaugas priklauso nuo kelių veiksnių: gamtinių išteklių, kapitalo ir darbo jėgos — t. y. gamybos veiksnių, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai teikia namų ūkiai. Pinigų pasiūlos didinimas nekeičia šių veiksnių prieinamumo. Todėl kai kurie ekonomistai mano, kad ilgalaikis išorinio pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis yra bendrojo kainų lygio padidėjimas.

Pinigų neutralumas

Šis reiškinys, kai manoma, kad ilgainiui pinigų pasiūlos padidėjimas tiesiog padidina kainų lygį, o tikrąjį kintamieji, tokie kaip gamybos apimtis ir užimtumas, lieka nepaveikti, vadinamas pinigų neutralumu. Norėdami suprasti, kodėl ilguoju laikotarpiu pinigai turėtų daryti neutralų poveikį tikriems dalykams, apsvarstykime šį paprastą pavyzdį.

Pavyzdys: mato vieneto vertės pakeitimas

Tarkime, kad šiandien vyriausybė paskelbtų, jog nuo šiol 1 kg bus vadinamas 2 kg, o 1,5 kg — 3 kg. Kitaip tariant, jie perpus sumažintų kilogramo „vertę“. Ar kas nors tiesiogiai pasikeistų? 1 kg cukraus maišas fiziškai nepasikeistų, nors jis būtų pervadintas į 2 kg cukraus maišą. Tačiau gali būti trumpalaikių padarinių: suklaidinti žmonės gali pirkti per mažai cukraus, o kai kurie gali pradėti laikytis griežtų dietų! Tačiau ilgainiui žmonės prisitaikytų. Ilguoju laikotarpiu šis pokytis neturėtų reikšmės. Čia matome aiškią paralelę su pinigų neutralumo teorija. Padvigubinus visų prekių kainas — perpus sumažinus valiutos vertę — niekas realiai nepasikeičia. Taip yra todėl, kad pinigai, kaip ir kilogramai, yra apskaitos vienetas. Tačiau valiutos vertės sumažėjimas perpus gali paveikti tikrus dalykus trumpuoju laikotarpiu.

Pinigų neutralumo svarba

Kalbant apie pinigų neutralumą, verta paminėti du dalykus. Pirma, nors ši paprasta kilogramo analogija rodo, kad ilguoju laikotarpiu pinigai neturėtų paveikti tikrųjų dalykų, kaip sakė britų ekonomistas Džonas Meinardas Keinsas: „Ilguoju laikotarpiu mes visi esame mirę!“ Praktikoje ekonomistams labai sunku įsitikinti, kad pinigų neutralumas galioja ilguoju laikotarpiu. Antra, turime manyti, kad pinigų valdžios institucijos tiki, jog pinigų pasiūla gali paveikti tikrus dalykus trumpuoju laikotarpiu. Jei jos tuo netikėtų, tuomet pinigų politika beveik neturėtų prasmės.