Pinigų perdavimo mechanizmo problemos
Ši schema rodo, kad yra kanalai, per kuriuos centrinio banko ar pinigų institucijos veiksmai perduodami tiek nominaliajai, tiek realiajai ekonomikai. Tačiau kartais gali pasitaikyti situacijų, kai pinigų institucijos ketinimai nėra sklandžiai perduodami per ekonomiką.
Centrinio banko palūkanų normų poveikis
Tarkime, kad centrinis bankas padidina palūkanų normas, nes yra susirūpinęs dėl stiprėjančio infliacinio spaudimo. Ilgalaikėms palūkanų normoms įtaką daro numatomų trumpalaikių palūkanų normų trajektorija, todėl palūkanų normų didinimo rezultatas priklausys nuo rinkos lūkesčių.
Įsivaizduokime, kad obligacijų rinkos dalyviai mano, jog trumpalaikės palūkanų normos jau yra per aukštos, kad pinigų institucijos rizikuoja sukelti recesiją ir kad centrinis bankas tikriausiai nepasieks savo infliacijos tikslo. Toks sumažėjęs infliacijos lūkesčių lygis gali lemti ilgalaikių palūkanų normų mažėjimą. Tai padarytų ilgalaikį skolinimąsi pigesnį įmonėms ir namų ūkiams, o tai savo ruožtu galėtų skatinti ekonominę veiklą, o ne ją lėtinti.
Pinigų institucijos patikimumo svarba
Galima teigti, kad kuo patikimesnė pinigų institucija, tuo stabilesnė yra pajamingumo kreivės ilgalaikė dalis. Be to, patikima pinigų institucija labiau pasitiki, kad jos „politikos žinia“ bus perduota visai ekonomikai.
Pastaruoju metu rinkoje vartojamas terminas „obligacijų rinkos budėtojai“ (angl. bond market vigilantes). Šie „budėtojai“ yra obligacijų rinkos dalyviai, kurie gali sumažinti ilgalaikių obligacijų paklausą, taip padidindami jų pajamingumą, jei mano, kad pinigų institucija praranda kontrolę infliacijos atžvilgiu. Toks pajamingumo padidėjimas galėtų stabdyti bet kokią laisvesnę pinigų politiką.
Priešingai, budėtojai gali mažinti ilgalaikes palūkanų normas, didindami ilgalaikių vyriausybės obligacijų paklausą, jei tikisi, kad griežta pinigų politika sukels staigų ekonomikos sulėtėjimą. Taip jie sušvelnina pinigų sąlygas ilgalaikiams skolininkams ekonomikoje.
Patikima pinigų politikos sistema ir institucija paprastai nereikalauja, kad budėtojai atliktų šį darbą už ją.
Likvidumo spąstai ir defliacija
Labai kraštutiniais atvejais gali susidaryti situacijos, kai pinigų paklausa tampa begalinio elastingumo, t. y. paklausos kreivė tampa horizontali, ir asmenys yra pasirengę laikyti papildomus pinigų likučius be jokio palūkanų normos pokyčio. Tokiu atveju tolesnės pinigų injekcijos į ekonomiką nesumažins palūkanų normų ir nepaveiks tikrosios ekonominės veiklos. Tai vadinama likvidumo spąstais.
Esant tokioms kraštutinėms aplinkybėms, pinigų politika gali tapti visiškai neveiksminga. Ekonominės sąlygos, lemiančios likvidumo spąstus, yra susijusios su defliacijos reiškiniu.
Išvada
Svarbu, kad pinigų institucijos veiksmai būtų efektyviai perduodami per ekonomiką. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, tokiomis kaip rinkos lūkesčiai ar likvidumo spąstai, pinigų politikos efektyvumas gali sumažėti. Patikima pinigų institucija ir aiški pinigų politikos sistema padeda užtikrinti, kad pinigų politikos poveikis būtų kuo veiksmingesnis ir kad ekonomika būtų stabili.
