Popieriniai pinigai ir pinigų kūrimo procesas

Nors tokie taurieji metalai kaip auksas ir sidabras daugelį metų gana gerai atliko pinigų funkcijas, ir nors nešioti aukso monetas buvo lengviau nei savo fizinius produktus, tai nebūtinai buvo saugus būdas vykdyti verslą.

Vekselių atsiradimas

Svarbus pokytis pinigų istorijoje buvo vekselio atsiradimas. Procesas prasidėjo, kai žmonės pradėjo palikti savo perteklinį auksą auksakaliams, kurie jį saugodavo. Savo ruožtu auksakaliai indėlininkams išduodavo kvitą, nurodantį, kiek aukso jie deponavo. Ilgainiui šie kvitai buvo tiesiogiai naudojami prekių ir paslaugų įsigijimui, o ne fiziškai perduodant auksą iš pirkėjo pardavėjui.

Žinoma, ir pirkėjas, ir pardavėjas turėjo pasitikėti auksakaliu, nes auksakalys turėjo visą auksą, o klientai turėjo tik popierinius kvitus. Šie depozitiniai kvitai reiškė pažadą sumokėti tam tikrą aukso kiekį pagal pareikalavimą. Todėl šie popieriniai pinigai tapo brangiųjų metalų, kuriais jie buvo grindžiami, pakaitalu, t. y. jie buvo tiesiogiai susiję su fizine preke.

Bankų atsiradimas ir pinigų kūrimas

Daugelis šių ankstyvųjų auksakalių virto bankais, priimančiais perteklinį turtą ir išleidžiančiais vekselius, kuriuos buvo galima naudoti prekyboje. Priimdami kitų žmonių auksą ir išleisdami depozitinius kvitus, o vėliau ir vekselius, auksakaliai ir ankstyvieji bankai suprato, kad ne visas auksas, kurį jie laikė savo saugyklose, bus atsiimtas vienu metu.

Asmenys noriai pirko ir pardavinėjo prekes ir paslaugas už vekselius, tačiau didžioji dalis aukso, kuriuo buvo padengti vekseliai, tiesiog gulėjo saugyklose, nors laikui bėgant jo nuosavybė keitėsi su prekybos srautais. Todėl tam tikra dalis aukso, kuris nebuvo išimamas ir tiesiogiai naudojamas prekyboje, galėjo būti skolinama kitiems už palūkanas. Taip pirmieji bankai kūrė pinigus.

Pinigų kūrimo procesas

Pinigų kūrimo procesas yra esminė sąvoka, padedanti suprasti pinigų vaidmenį ekonomikoje. Jo veiksmingumas priklauso nuo to, kiek pinigų bankai laiko rezerve, kad galėtų patenkinti klientų išėmimus. Praktika, kai klientų pinigai skolinami kitiems, darant prielaidą, kad ne visi klientai vienu metu norės atsiimti visus savo pinigus, vadinama dalinių rezervų bankininkyste.

Pavyzdys: kaip veikia dalinių rezervų bankininkystė

Galime iliustruoti, kaip tai veikia, paprastu pavyzdžiu. Tarkime, kad bankininkai ekonomikoje nusprendžia, jog jiems reikia pasilikti tik 10% visų pas juos laikomų pinigų. Tai vadinama privalomųjų atsargų reikalavimu.

Dabar panagrinėkime, kas atsitinka, kai klientas į Pirmąjį Tautų Banką įneša 100 eurų. Šis indėlis keičia banko balansą ir yra įsipareigojimas bankui, nes klientas faktiškai paskolina pinigus bankui. Paskolindamas 90% šio indėlio kitam klientui, bankas turi dviejų rūšių turtą:

1. Rezervus: €10 (10% iš €100)
2. Paskolą: €90

Atkreipkite dėmesį, kad balansas vis dar yra subalansuotas; balanse yra €100 turto ir €100 įsipareigojimų.

Tolimesnis pinigų kūrimas

Dabar tarkime, kad €90 paskolos gavėjas šiuos pinigus panaudoja prekėms įsigyti, o prekių pardavėjas šiuos €90 deponuoja kitame banke – Antrajame Tautų Banke. Antrasis bankas atlieka tą patį procesą; jis pasilieka €9 rezerve (10% iš €90) ir paskolina €81 kitam klientui. Šis klientas savo ruožtu išleidžia €81 prekėms ar paslaugoms, o gavėjas šiuos pinigus deponuoja Trečiajame Tautų Banke, ir taip toliau.

Šis pavyzdys rodo, kaip pinigai kuriami, kai bankas suteikia paskolą.

Bendra sukurta pinigų suma

Šis procesas tęsiasi tol, kol nebelieka pinigų, kuriuos būtų galima įnešti ir paskolinti. Bendrą pinigų sumą, "sukurtą" iš šio vieno €100 indėlio, galima apskaičiuoti taip:

Bendra sukurta suma = Naujas indėlis / Privalomųjų atsargų reikalavimas

Bendra sukurta suma = €100 / 0,10 = €1000

Tai yra visų dabar bankų sistemoje esančių indėlių suma. Taip pat verta pastebėti, kad pradinis €100 indėlis, taikant dalinių rezervų bankininkystę, buvo katalizatorius €1000  vertės ekonominiams sandoriams. Tai nereiškia, kad be šio proceso ekonomikos augimas būtų nulinis, bet jis gali būti svarbi ekonominės veiklos dalis.

Pinigų multiplikatorius

Pinigų kiekis, kurį bankų sistema sukuria taikydama dalinių rezervų bankininkystę, priklauso nuo koeficiento 1, padalinto iš privalomųjų atsargų reikalavimo, t. y. nuo dydžio, vadinamo pinigų multiplikatoriumi. Nagrinėjamu atveju pinigų multiplikatorius yra:

Pinigų multiplikatorius = 1 / Privalomųjų atsargų reikalavimas

Pinigų multiplikatorius = 1 / 0,10 = 10

Tai reiškia, kad kuo mažesnis privalomųjų atsargų reikalavimas, tuo didesnis pinigų multiplikatoriaus poveikis.

Rezervų reikalavimų nustatymas

Mūsų supaprastintame pavyzdyje darėme prielaidą, kad bankai patys nustato savo privalomųjų atsargų reikalavimus. Tačiau kai kuriose ekonomikose centrinis bankas nustato privalomųjų atsargų reikalavimą, o tai yra potenciali priemonė daryti įtaką pinigų augimui. Bet kokiu atveju, apdairus bankas turėtų turėti pakankamai rezervų, kad galėtų patenkinti indėlininkų reikalavimus atsiimti lėšas esant įtemptoms ekonomikos ir kredito rinkos sąlygoms.

Centrinio banko vaidmuo

Vėliau, kai aptarsime centrinius bankus ir jų politiką, pamatysime, kaip centriniai bankai gali naudoti ką tik aprašytą mechanizmą pinigų pasiūlai paveikti. Pavyzdžiui, centrinis bankas, pirkdamas €100 vertės vyriausybės vertybinius popierius ir įskaitydamas juos į pardavėjo banko sąskaitą, gali inicijuoti pinigų pasiūlos didėjimą. Centrinis bankas taip pat gali tiesiogiai skolinti rezervus bankams, taip sukeldamas rezervų perteklių (palyginti su bet kokiu nustatytu ar pačių bankų nustatytu privalomųjų atsargų reikalavimu), kuris gali padėti teikti naujas paskolas ir plėsti pinigų kiekį.