Valdžios sektoriaus pinigų srautų šaltiniai ir panaudojimas: JK atvejis
Žinoma, pajamų ir išlaidų tikslios sudedamosios dalys skiriasi laikui bėgant ir tarp skirtingų šalių. Tačiau, kaip išlaidų ir pajamų suskirstymo pavyzdį, 1 ir 2 paveiksluose pristatėme Jungtinės Karalystės 2022–2023 m. biudžeto projekcijas. Biudžete numatyta, kad bendros išlaidos sudarys 1.200 mlrd. svarų sterlingų, o bendros pajamos – tik 1.145 mlrd. svarų sterlingų. Todėl vyriausybė prognozavo 53,3 mlrd. svarų sterlingų biudžeto deficitą fiskaliniams metams. Tai reiškia, kad jai reikės pasiskolinti 53,3 mlrd. svarų sterlingų iš Jungtinės Karalystės privačiojo sektoriaus arba kitų šalių privačiojo ir viešojo sektorių.
1Pav. Kur keliauja pinigai Jungtinė Karalystė, 2022- 2023 m.
2Pav. Iš kur gaunami pinigai? Jungtinė Karalystė, 2022- 2023 m.
Svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio deficitas nėra unikalus vien Jungtinei Karalystei. Dauguma pasaulio valstybių dažnai susiduria su finansiniais disbalansais dėl politinių sprendimų, makroekonominių sąlygų ir netikėtų pasaulio įvykių, pavyzdžiui, ekonominių krizių ar karinių konfliktų. Valdžios sektoriaus pajamų pusę paprastai sudaro įvairūs mokesčiai, tokie kaip pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis (PVM), įmonių pelno mokestis ir akcizai. Tuo tarpu išlaidos gali būti skirtos įvairioms sritims: švietimui, sveikatos apsaugai, socialinėms išmokoms, gynybai, viešajai infrastruktūrai ir kitoms svarbioms visuomenės reikmėms.
Kai valdžios planuojamos bendrosios išlaidos viršija numatomas pajamas, vyriausybė turi kompensuoti šį trūkumą skolindamasi. Skolinimasis gali būti vykdomas išleidžiant valstybines obligacijas, sudarant kreditavimo sutartis su bankais ar tarptautinėmis institucijomis, taip pat kreipiantis į užsienio investuotojus. Ši skola vėliau aptarnaujama mokant palūkanas ir grąžinant pagrindinę sumą nustatytais terminais. Tokiu būdu biudžeto balanso problema gali tapti ilgalaikiu valstybės įsipareigojimu, reikalaujančiu kruopštaus planavimo ir atsakingo finansų valdymo.
Išvada
Žvelgiant į Jungtinę Karalystę, šiuo atveju 53,3 mlrd. svarų sterlingų deficitas rodo, kad tam tikru mastu valstybės išlaidos viršija surenkamus mokesčius ir kitas pajamas. Vis dėlto, norint įvertinti tikrąjį šio disbalanso poveikį, svarbu analizuoti platesnį kontekstą: bendrą šalies ekonomikos augimo tempą, palūkanų normas, infliacijos lygį bei kitų metų biudžeto planus. Kai ekonomika auga sparčiai, didesnį deficitą gali būti lengviau aptarnauti. Kadangi padidėjusios pajamos iš mokesčių gali kompensuoti palūkanų sąnaudas. Tačiau prastėjant ekonominei situacijai arba iškilus didesnei pasaulienei krizei, valdžiai tampa sudėtingiau ir brangiau finansuoti naujas skolas. Dėl šios priežasties politikos formuotojai nuolat svarsto, kaip subalansuoti savo biudžetą – siekia didinti pajamas (pavyzdžiui, per naujus mokesčius ar efektyvesnį jų surinkimą) arba mažinti tam tikras išlaidas, kad deficitas neaugtų pernelyg sparčiai.
