Antimonopolinis reguliavimas
Pasauliniame kontekste vienas iš vyriausybės reguliavimo tikslų gali būti kitų šalių konkurencijos ribojimas. Vietiniame kontekste dažnas reguliavimo tikslas yra skatinti konkurenciją daugumoje ekonomikos sektorių, ką galima vertinti kaip konkurenciją ribojančių ar iškraipančių veiklų stebėjimą ir prevenciją.
Susijungimų ir įsigijimų reguliavimas
Reguliavimo institucijų leidimas arba pranešimas paprastai yra privalomas didelių įmonių susijungimams ar įsigijimams konkrečioje rinkoje. Jei manoma, kad susijungimas ar įsigijimas ženkliai sumažins konkurenciją, reguliavimo institucijos gali užblokuoti susijungimą ar įsigijimą arba pasiūlyti priemones esamos problemos sprendimui. Pavyzdžiui, atskirti tam tikras verslo dalis siekiant išspręsti antimonopolines problemas. Esant konkuruojantiems pasiūlymams, reguliavimo institucija gali efektyviai nulemti rezultatą, remdamasi kiekvieno pasiūlymo poveikio vertinimu.
Konkurencijos ir antimonopoliniai įstatymai
Konkurencijos ir antimonopoliniai įstatymai paprastai draudžia antikonkurencines sutartis ar praktikas. Pavyzdžiui, kainų kartelius ar tam tikros informacijos keitimąsi, taip pat antikonkurencinį elgesį rinkoje dominuojančių įmonių. Problemų sukelia tokie dominuojančių bendrovių veiksmai kaip išskirtinių sutarčių sudarymas, atsisakymas sudaryti sandorius, kainų diskriminacija ir agresyvi kainodara. Atsakant į antimonopolines problemas, reguliavimo institucijos gali ne tik taikyti finansines sankcijas, bet ir reikalauti, kad bendrovės pakeistų savo verslo praktiką, pavyzdžiui, atsisakytų tam tikrų dalių arba keistų veiklos/rinkodaros strategijas.
Technologijų sektoriaus iššūkiai ir tarptautinis bendradarbiavimas
Didėjant dėmesiui antimonopolinių teisės aktų taikymui technologijų sektoriuje, atliekami tyrimai dėl tokiose įmonėse kaip „Google“, „Apple“, „Intel“ ir „Microsoft“. Pavyzdžiui, Europoje „Google“ buvo nustatyta, kad piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi internetinės paieškos rinkoje. Teikdama pirmenybę savo prekių palyginimo paslaugai vietoj konkurentų paslaugų. Taip pat „Intel“ buvo rasta piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi sudarant išskirtines sutartis su tam tikrais kompiuterinės įrangos gamintojais ir mažmenininkais. Abi bendrovės ginčijo šiuos teiginius, teigdamos, kad jos suteikė ženklią naudą vartotojams dėl žemų kainų ir nuolat gerėjančios kokybės. Įmonės susiduria su reikalingumu tenkinti įvairių jurisdikcijų reguliavimo institucijų reikalavimus. Pavyzdžiui, joms gali prireikti patenkinti tiek JAV Teisingumo departamento, tiek Europos Sąjungos reikalavimus, planuojant bendrą produkto ir rinkos strategiją skirtingose jurisdikcijose. Nepaisant kalbų ir kultūrinių skirtumų, dėl verslo būtinybės ir tikėtino reguliavimo institucijų požiūrių sutapimo, naudinga taikyti vieningą strategiją visame pasaulyje.
