Ekonominis reguliavimo pagrindimas

Reguliavimas yra būtinas, nes rinkos sprendimai ne visada tinkami visoms rinkos situacijoms. Šį poreikį geriausiai galima suprasti remiantis ekonomikos teorijos idėjomis. Vienas pagrindinių ekonomikos principų yra „pagrindinė gerovės ekonomikos teorema“. Darant prielaidą, kad masto grąža yra pastovi, nėra trinties ir išorinių veiksnių, konkurencinės rinkos (pusiausvyros) paskirstymai yra efektyvūs arba Pareto optimalūs. Tai reiškia, kad nėra būdo perskirstyti išteklius taip, kad kai kuriems rinkos dalyviams būtų geriau, nepabloginant kitų padėties. Be to, bet koks efektyvus išteklių paskirstymas gali būti palaikomas kaip rinkos pusiausvyra esant tinkamam kainų rinkiniui. Todėl, nesant trinties ir išorinių veiksnių, rinkos sprendimas bus ekonomiškai efektyvus, o reguliavimas būtų reikalingas tik vartotojų apsaugai ir privatumo teisėms užtikrinti.

Informacinės trintys ir rinkos neefektyvumas

Reguliavimo įsikišimas pagrįstas informacinėmis trintimis, išoriniais veiksniais, silpna konkurencija ir socialiniais tikslais. Informacinės trintys yra rinkos neefektyvumas, lemiantis neoptimalius rezultatus. Jos apima informacijos stoką ir neadekvačią informaciją. Tokios trintys sukelia įvairias problemas, kurias bando spręsti reguliuotojai. Šios problemos apima „nepalankią atranką“ (kai kurie rinkos dalyviai turi privačią informaciją, leidžiančią jiems pasipelnyti kitų sąskaita) ir „moralinę riziką“ (paskatų konfliktai, kylantys dėl sprendimų priėmimo perdavimo agentams arba dėl sutarčių, kurios paveikia vienos šalies elgesį kitos šalies nenaudai). Asimetrinė informacija gali suteikti vienam subjektui pranašumą prieš kitą. Todėl reguliavimas orientuojasi į subjektų teisių ir pareigų nustatymą bei siekia sukurti vienodas sąlygas informacijos sklaidai rinkoje.

Išoriniai veiksniai ir jų poveikis visuomenei

Išoriniai veiksniai yra gamybos ir vartojimo veiklos šalutiniai poveikiai kitiems, kurie tiesiogiai nedalyvauja konkrečiame sandoryje, veikloje ar sprendime. Teigiamas išorinis poveikis suteikia papildomą naudą, o neigiamas sukelia papildomas sąnaudas. Sisteminė rizika, kylanti dėl finansų institucijų nesėkmių, yra išorinio poveikio pavyzdys, kaip ir aplinkos tarša. Abu šie veiksniai gali turėti toli siekiančių pasekmių visuomenei. Teigiamo išorinio poveikio pavyzdys yra namų gerinimas, kai netoliese gyvenantys žmonės gali pasinaudoti padidėjusia savo namų verte, nors patys neskyrė išteklių savo nuosavybei pagerinti.

Silpna konkurencija ir socialiniai tikslai kaip reguliavimo priežastys

Silpna konkurencija taip pat gali lemti reguliavimo intervenciją. Ji laikoma žalinga vartotojams dėl aukštų kainų, mažesnio pasirinkimo ir inovacijų stokos. Tai siejama su situacijomis, kai dominuojanti įmonė turi reikšmingą rinkos galią arba kai įmonės susitaria išlaikyti aukštas kainas.

Socialiniai tikslai paprastai pasiekiami teikiant viešąsias gėrybes, kurių rinka nebūtų suteikusi. Svarbi viešųjų gėrybių savybė yra ta, kad vieno asmens vartojimas nesumažina jų prieinamumo kitiems. Paprastai finansuojamos vyriausybės, pavyzdžiui, gynyba, policijos apsauga ir švietimas. Alternatyviai, socialiniai tikslai gali būti pasiekiami nustatant įmonėms reguliavimo įpareigojimus—pavyzdžiui, reikalaujant, kad energetikos įmonės taikytų nuolaidas energijos sąskaitoms pažeidžiamiems klientams arba kad telekomunikacijų įmonės teiktų paslaugas nutolusiems klientams, kurie kitu atveju nebūtų aptarnaujami dėl papildomų išlaidų.

Sunku ar net neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo srities, kurios nepaveiktų reguliavimas. Reglamentai sprendžia įvairius klausimus ir gali būti klasifikuojami pagal jų tikslus. Jie apima:

• Sauga (pvz., maisto ir produktų)
• Privatumas (pvz., finansinė informacija)
• Apsauga (pvz., intelektinės nuosavybės)
• Aplinkosauga (pvz., tarša)
• Darbas ar užimtumas (pvz., darbuotojų teisės ir įdarbinimo praktika)
• Prekyba ar komercija (pvz., vartotojų teisės ir apsauga, investuotojų apsauga ir antimonopoliniai įstatymai)
• Finansų sistema (pvz., riziką ribojanti institucijų priežiūra, kapitalo reikalavimai ir prekyba pasinaudojant viešai neatskleista informacija)