Reglamento analizė
Ankstesniame skyriuje nagrinėjome naujų reglamentų sąnaudų ir naudos analizę iš reguliatoriaus perspektyvos, kuris kuria naujus reglamentus arba retrospektyviai vertina reguliavimo intervencijos poveikį. Šiame skyriuje aptariame, ką turėtų apsvarstyti analitikas ar investuotojas, vertindamas specifinio reglamento poveikį tam tikrai pramonės šakai ar įmonei, siekiant pateikti investavimo rekomendaciją.
Kadangi taisyklės ir reglamentai gali būti įvairių formų ir įvairiai paveikti pramonės šakas bei atskiras įmones, tai apsunkina užduotį. Analitikai turi suprasti ne tik tai, kaip reglamentavimas veikia įmones ir pramonės šakas šiuo metu, bet ir gebėti numatyti siūlomų naujų ar besikeičiančių reglamentų poveikį įmonėms ir pramonės šakoms ateityje. Įvertinę reglamentų poveikį įmonėms ir jų ateities perspektyvoms, analitikai gali naudoti tinkamus vertinimo įrankius, kad nustatytų tikrąją įmonės vertę ir pateiktų investavimo rekomendacijas. Nors nėra vienos sistemos, tinkamos visoms situacijoms, yra tam tikri veiksmai, kurie dažniausiai būdingi daugeliui aplinkybių.
Reguliavimo pokyčių tikimybės vertinimas
Analitikas turės įvertinti, kiek tikėtina, kad siūlomas reglamentas bus įgyvendintas. Suprasdamas reguliatoriaus ketinimus, naudojamą sąnaudų ir naudos analizės sistemą bei bendradarbiavimo su reguliuojamomis įmonėmis mastą, analitikas galės padaryti išvadas apie siūlomo reglamento įgyvendinimo tikimybę. Kai kuriais atvejais viešoji ir politinė spaudimo priemonė taip pat gali turėti įtakos reguliavimo intervencijos įgyvendinimo tikimybei.
Reguliavimo poveikio sektoriui vertinimas
Analitikas, atlikdamas pramonės šakos ir įmonės analizę, turi įtraukti nuomonę apie reglamentų poveikį. Reglamentai gali paveikti įvairius įmonės veiklos aspektus, įskaitant pajamas, sąnaudas ir verslo riziką.
Poveikis pajamoms
Reguliatoriai kartais nustato kainų, tarifų, nuompinigių ar mokesčių, kuriuos įmonės gali taikyti, ribojimus, dažniausiai siekdami apsaugoti vartotojus. Alternatyviai tam tikri produktai ar paslaugos gali būti uždrausti, arba įmonėms gali būti reikalaujama pateikti produktų aprašymus, kurie mažintų vartojimą (pvz., maisto ar tabako ženklinimas). Analitikas turi įvertinti tokių reguliavimo intervencijų poveikį įmonės apyvartai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ne visos įmonės bus paveiktos vienodai. Pavyzdžiui, telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms Europoje buvo taikomos kainų ribos. Jei tam tikri mokesčiai ar įkainiai nebus leidžiami, įmonės gali ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Pavyzdžiui, uždraudus komisinius už finansinius produktus Europoje, finansų konsultantai pradėjo taikyti tiesioginius mokesčius klientams už konsultacijas, taip kompensuodami prarastas pajamas.
Poveikis sąnaudoms
Kai kurių reglamentų laikymasis įmonėms sukelia papildomų išlaidų. Tai gali būti didesnės veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, dėl naujų saugos reikalavimų įgyvendinimo gaminiuose, arba didesnės kapitalo išlaidos, jei reikia naujos įrangos. Analitikai turi atsižvelgti į papildomas išlaidas, susijusias su minimalaus darbo užmokesčio, informacijos atskleidimo ir duomenų apsaugos reikalavimais. Kai kurios bendrovės gali šias papildomas išlaidas perkelti klientams, tačiau tai priklauso nuo rinkos konkurencingumo. Pavyzdžiui, aviacijos pramonėje darbo valandų apribojimai gali padidinti išlaidas, o finansų sektoriuje griežtesni duomenų apsaugos reikalavimai gali padidinti išlaidas informacinių technologijų infrastruktūrai.
Verslo rizika
Daugelyje pramonės šakų reguliavimo institucijos vis aktyviau dalyvauja veikloje, skirdamos baudas arba drausdamos tam tikrą veiklą. Tokius įvykius sunku prognozuoti ir jų poveikį sunku įvertinti. Analitikai turėtų atsižvelgti į tokius įvykius, nustatydami jų tikimybę arba įvertindami rizikos priedą nuolaidos normoje. Pavyzdžiui, įmonės, kurios patiria didesnę reguliavimo riziką, gali būti vertinamos žemesniais rodikliais, palyginti su kitomis įmonėmis. Arba mažinant būsimus pinigų srautus iki dabartinės vertės, nuolaidos norma turi atspindėti papildomą rizikos priedą.
