Sąnaudų ir naudos analizės iliustracija
Siekiant aiškiai parodyti klausimus, kurie gali būti svarbūs reguliavimo institucijai atliekant sąnaudų ir naudos analizę, aptarsime pasiūlymą dėl naujo reglamento įvedimo Europoje. Šis reglamentas skirtas sumažinti biurokratinę ir reguliavimo naštą, kurią patiria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), siekdamos išleisti savo akcijas pirminio viešojo siūlymo (IPO) metu arba išleisti obligacijas viešosiose rinkose. Pasiūlymas siekia spręsti tris pagrindines problemas.
Pavyzdys
Pirma, finansinio reguliavimo srityje taikomas „vienas dydis tinka visiems“ požiūris sukėlė įspūdį, kad kotiravimo sąnaudos yra didesnės už gaunamą naudą. Antra, mažėja mažų brokerių ir investicinių įmonių, kurios specializuojasi mažų įmonių akcijų prekyboje, skaičius. Šios vietinės brokerių ekosistemos yra būtinos, kad mažesnės įmonės galėtų lengviau patekti į biržos sąrašus. Trečia problema yra ribotas investavimas į mažųjų įmonių akcijas ir obligacijas.
Siūlomo reglamento tikslas yra atgaivinti mažųjų įmonių IPO ir obligacijų siūlymus. Atliekant sąnaudų ir naudos analizę būtų vertinami du pasiūlymai. Pirmasis siūlo galimybę pritaikyti esamus reglamentus. Tokius kaip Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID II) ir Piktnaudžiavimo rinka reglamentas (MAR), mažesniems emitentams. Tai galėtų apimti (1) tikslinius pakeitimus ir paaiškinimus esamiems reglamentams arba (2) nuostatų pertvarkymą. Lyginant su „baziniu scenarijumi“, kai esami MiFID II ir MAR reikalavimai lieka nepakitę. Antrasis pasiūlymas siūlo įvesti naujas nuostatas, kurios galėtų apimti paprastesnes taisykles dėl išbraukimo iš biržos sąrašų, taisykles. Leidžiančias lengvai perkelti kotiravimą iš mažiau reguliuojamų „mažų įmonių augimo rinkų“ į reguliuojamas rinkas, ir mažiau griežtus laisvai cirkuliuojančių vertybinių popierių reikalavimus, siekiant padaryti procesą patrauklesnį emitentams, investuotojams ir rinkos operatoriams.
Reguliavimo institucijai atliekant sąnaudų ir naudos analizę, būtina įvertinti teigiamą poveikį įmonių investicijoms ir augimo tempams dėl lengvesnės galimybės gauti kapitalą. Išlaidos, kurias reikėtų apsvarstyti, apima papildomą reguliavimo priežiūrą mažoms įmonėms ir galimą neigiamą įtaką investuotojų pasitikėjimui, jei kurios nors iš šių mažų įmonių susidurtų su finansiniais sunkumais. Taip pat būtina įvertinti, kaip tai paveiktų likusių įmonių kapitalo kainą ir bendrą rinkos stabilumą.
