Tarptautinė prekyba ir kapitalas

Pasauliniai investuotojai privalo atsakyti į du tarpusavyje glaudžiai susijusius klausimus: kur investuoti ir į kokias turto klases? Kai kurios šalys gali būti patrauklios investicijoms į akcijas dėl spartaus ekonomikos augimo ir tam tikrų vidaus sektorių ar pramonės šakų pelningumo. Kitos šalys gali pasiūlyti patrauklių galimybių investicijoms į fiksuotų pajamų turtą dėl palankios palūkanų normų aplinkos ir kainų stabilumo.

Norėdami nustatyti rinkas, kurios gali pasiūlyti patrauklias investavimo galimybes, investuotojai turi analizuoti skirtingų šalių ekonominius veiksnius, tokius kaip numatomi BVP augimo tempą, pinigų ir fiskaline politiką, prekybos politika bei konkurencingumus. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, tokius kaip šalies ekonomikos ir finansų rinkos išsivystymo lygius, demografine padėti, fizinio ir žmogiškojo kapitalo kokybę bei kiekybę, taip pat šalies lyginamojo pranašumo sritys.

Tarptautinė prekyba gali skatinti ekonomikos augimą, nes ji didina išteklių paskirstymo efektyvumą, suteikia galimybę patekti į didesnes kapitalo ir produktų rinkas bei skatina specializaciją pagal lyginamąjį pranašumą. Finansinio kapitalo srautai tarp šalių, kuriose yra santaupų perteklius, ir šalių, kuriose trūksta finansinio kapitalo, gali padidinti likvidumą, padidinti gamybos apimtis ir sumažinti kapitalo kainą.

Investicijų požiūriu svarbu suprasti sudėtingą ir dinamišką tarptautinės prekybos ir kapitalo srautų pobūdį, nes investavimo galimybes vis labiau veikia pasauline konkurencija dėl rinkų, kapitalo ir idėjų. Todėl investuotojai turi nuolat stebėti pasaulinius pokyčius ir prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos.

Tarptautinė prekyba

Šiame skyriuje aptariama tarptautinė prekyba, jos pagrindinė terminologija, modeliai ir tendencijos, taip pat nagrinėjama prekybos nauda ir sąnaudos. Aprašoma tarptautinės prekybos nauda, išskiriami absoliutus ir lyginamasis pranašumas bei analizuojamas pelnas iš prekybos. Pateikiami ir paaiškinami du tradiciniai lyginamojo pranašumo modeliai: Rikardo ir Hekšerio-Olino.

Prekyba ir kapitalo srautai: Apribojimai ir susitarimai

Šiame skyriuje nagrinėjami tarptautinės prekybos ir kapitalo srautų apribojimai bei susitarimai, tokie kaip tarifai, kvotos, eksporto subsidijos, ir jų pasekmės. Aptariami prekybos susitarimų motyvai ir privalumai, prekybos blokai, bendros rinkos, ekonominės sąjungos bei kapitalo apribojimai.

Mokėjimų balansas

Šiame skyriuje nagrinėjamas mokėjimų balansas, įskaitant jo sąskaitas, sudedamąsias dalis ir porines operacijas BOP buhalterinės apskaitos sistemoje. Taip pat aptariamos nacionalinės ekonominės sąskaitos ir jų sąsajos su mokėjimų balansu bei pasaulinio einamosios sąskaitos disbalanso raida nuo 1996 metų.

Prekybos organizacijos

Šiame skyriuje nagrinėjamos pagrindinės prekybos organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio banko grupė ir Pasaulio prekybos organizacija, aptariamos jų funkcijos ir tikslai, palengvinantys prekybą pasaulinėje ekonomikoje. Taip pat pateikiamas istorinis pavyzdys, atskleidžiantis šių tarptautinių organizacijų vaidmenį ir reikšmę.