Eksporto subsidijos
Eksporto subsidija yra vyriausybės mokėjimas įmonei už kiekvieną eksportuotą prekės vienetą. Jos tikslas yra skatinti eksportą. Tačiau ši subsidija trukdo laisvosios rinkos veikimui ir gali iškreipti prekybą, nukrypstant nuo lyginamojo pranašumo principų. Dėl to sumažėja bendroji gerovė. Kompensaciniai muitai yra muitai, kuriuos importuojanti šalis taiko subsidijuotam eksportui. Pavyzdžiui, išsivysčiusių šalių, ypač ES, žemės ūkio subsidijos buvo ginčytinas klausimas prekybos derybose su mažiau išsivysčiusiomis šalimis ir išsivysčiusiomis žemės ūkio eksportuotojomis, tokiomis kaip Naujoji Zelandija ir Australija.
Eksporto subsidijų poveikis rinkai
Taikant eksporto subsidiją, eksportuotojas turi paskatą perkelti pardavimus iš vidaus rinkos į eksporto rinką, nes už kiekvieną eksportuotą prekės vienetą gauna tarptautinę kainą plius subsidiją. Tai lemia, kad mažos šalies atveju vidaus rinkoje kaina padidėja subsidijos dydžiu (kaina prieš subsidiją plius subsidija). Didelės šalies atveju pasaulinė kaina mažėja, nes didelė šalis didina eksportą. Grynasis gerovės poveikis yra neigiamas tiek mažoje, tiek didelėje šalyje, tačiau didelėje šalyje nuostolis yra didesnis. Taip yra todėl, kad pasaulinių kainų sumažėjimas reiškia, jog dalis subsidijos naudos perkelia į užsienio šalis, skirtingai nei mažos šalies atveju.
Alternatyvios prekybos politikos poveikio santrauka
Kai kurie šie poveikiai apibendrinti lentelėje.
Lentelė A. Alternatyvios prekybos politikos poveikis gamintojų ir vartotojų pertekliui, vyriausybės pajamoms ir nacionalinei gerovei.
| Prekybos politika | Poveikis | Gamintojo perteklius | Vartotojo perteklius | Vyriausybės pajamos | Nacionalinė gerovė |
| Tarifas | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Didėja | Mažėja mažoje šalyje; gali didėti didelėje šalyje |
| Importo kvota | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Mišrus (priklauso nuo kvotų rentos paskirstymo) | Mažėja mažoje šalyje; gali didėti didelėje šalyje |
| Eksporto subsidija | Eksportuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Mažėja (didėja vyriausybės išlaidos) | Mažėja |
| VER (savanoriški eksporto apribojimai) | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Nekinta (renta tenka užsieniečiams) | Mažėja |
Lentelė B. Alternatyvios prekybos politikos poveikis kainoms, vartojimui, gamybai ir prekybai
| Prekybos politika | Poveikis | Kaina | Vidaus vartojimas | Vidaus gamyba | Prekyba |
| Tarifas | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Didėja | Importas mažėja |
| Importo kvota | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Didėja | Importas mažėja |
| Eksporto subsidija | Eksportuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Didėja | Eksportas didėja |
| VER (savanoriški eksporto apribojimai) | Importuojanti šalis | Didėja | Mažėja | Didėja | Importas mažėja |
Investicijų grąžos poveikis
Svarbu suprasti esamą prekybos politiką ir galimus jos pokyčius, kurie gali paveikti investicijų grąžą. Vyriausybės prekybos politikos pokyčiai gali pakeisti prekybos struktūrą ir vertę, taip pat lemti pramonės struktūros pokyčius. Tai gali turėti reikšmingos įtakos įmonių pelningumui ir augimui, nes gali paveikti, kokias prekes įmonė gali importuoti ar eksportuoti, pakeisti jos produktų paklausą, paveikti kainodaros strategijas ir sukelti vėlavimus dėl padidėjusios biurokratijos, licencijų gavimo, leidimų ir pan.
Pavyzdžiui, jei pasikeičia importo politika ir įmonei tampa sunkiau importuoti svarbias gamybos žaliavas, gali padidėti gamybos sąnaudos ir sumažėti įmonės pelningumas. Todėl įmonės turi atidžiai stebėti prekybos politikos pokyčius ir prisitaikyti prie jų, kad išlaikytų konkurencingumą ir užtikrintų teigiamą investicijų grąžą.
