Pagrindinė terminologija

Šalies bendrosios produkcijos apimtis per tam tikrą laikotarpį paprastai matuojama kaip bendrasis vidaus produktas (BVP) arba bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Bendrasis vidaus produktas (BVP) apskaičiuoja visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies viduje naudojant vietinius gamybos veiksnius (pvz., darbo jėgą ir kapitalą), rinkos vertę per nustatytą laikotarpį, dažniausiai metus ar ketvirtį. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP), kita vertus, įvertina visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių ir jų turimų gamybos veiksnių, rinkos vertę, nepriklausomai nuo to, ar gamyba vyksta šalies viduje, ar už jos ribų.

Skirtumas tarp BVP ir BNP yra tas, kad BVP įtraukia, o BNP išbraukia užsieniečių gamybą šalies viduje. Tuo tarpu BNP įtraukia, o BVP neįtraukia šalies piliečių gamybos užsienyje. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Portugalija, kur daug piliečių dirba užsienyje, BNP gali būti žymiai didesnis nei BVP. Taip pat šalyse kaip Brazilija ir Kanada, kurios daugiau moka už užsienio kapitalo naudojimą vidaus gamyboje nei uždirba iš savo kapitalo užsienyje, BVP gali būti didesnis nei BNP. Todėl BVP dažniau naudojamas kaip šalies viduje vykdomos ekonominės veiklos rodiklis, turintis įtakos užimtumui, augimui ir investicinei aplinkai.

Importas ir eksportas

Importas – tai prekės ir paslaugos, kurias šalies ekonomika (namų ūkiai, įmonės, vyriausybė) perka iš kitų šalių. Pavyzdžiui, JAV importuoja audinius iš Indijos ir vyną iš Prancūzijos. Eksportas – tai prekės ir paslaugos, kurias šalies ekonomika parduoda kitoms šalims. Pavyzdžiui, Pietų Afrika eksportuoja deimantus į Nyderlandus, o Kinija – drabužius į Europos Sąjungą.

Kaip importuojamos ar eksportuojamos paslaugos? Jei Graikijos laivybos kompanija gabena vyną, kurį JAV importuoja iš Prancūzijos, JAV transportavimo išlaidas klasifikuotų kaip paslaugų importą iš Graikijos, o vyną – kaip prekių importą iš Prancūzijos. Panašiai, kai Didžiosios Britanijos bendrovė suteikia draudimo apsaugą Pietų Afrikos deimantų eksportuotojui, Didžioji Britanija draudimo išlaidas klasifikuotų kaip paslaugų eksportą į Pietų Afriką. Kiti paslaugų eksportavimo ir importavimo pavyzdžiai yra inžinerinės, konsultacinės ir medicininės paslaugos.

Prekybos sąlygos

Prekybos sąlygos apibrėžiamos kaip eksporto kainos ir importo kainos santykis, išreikštas eksporto ir importo kainų indeksais. Jos parodo, kiek importo prekių šalis gali įsigyti už savo eksporto pajamas. Jei eksporto kainos didėja greičiau nei importo kainos, prekybos sąlygos gerėja, nes šalis gali įsigyti daugiau importo už tą patį eksporto kiekį.

Pavyzdys: 2007–2008 m. padidėjus naftos kainoms, pagrindinės naftą eksportuojančios šalys patyrė prekybos sąlygų pagerėjimą, nes joms reikėjo eksportuoti mažiau naftos, kad galėtų įsigyti tą patį importuojamų prekių kiekį. Priešingai, jei eksporto kainos mažėja greičiau nei importo kainos, prekybos sąlygos pablogėja, nes šalis gali įsigyti mažiau importo už tą patį eksporto kiekį.

Kadangi šalys eksportuoja ir importuoja daugybę prekių ir paslaugų, prekybos sąlygos dažniausiai matuojamos kaip indeksas (normalizuotas iki 100 tam tikrais baziniais metais). 1 lentelė pateikia Pasaulio banko duomenis apie prekybos sąlygas, suskirstytas pagal regionus ir pajamų grupes. Reikšmė virš 100 rodo prekybos sąlygų pagerėjimą, o žemiau 100 – pablogėjimą, palyginti su 2000 m. baziniais metais.

Analizė: Iš 1 lentelės matome, kad nuo 2000 iki 2015 m. tiek mažas, tiek dideles pajamas gaunančios šalys patyrė prekybos sąlygų pagerėjimą, tačiau mažų pajamų šalyse svyravimai buvo didesni. Afrika taip pat patyrė prekybos sąlygų pagerėjimą su tam tikrais svyravimais. Azijos ir Vakarų pusrutulio šalys patyrė nedidelį prekybos sąlygų pagerėjimą, o Europoje pokyčiai buvo minimalūs. Artimųjų Rytų šalys, dėl kylančių naftos kainų, patyrė žymų prekybos sąlygų pagerėjimą.

Grynasis eksportas

Grynasis eksportas yra skirtumas tarp šalies eksporto ir importo vertės (eksportas minus importas). Jei eksportas lygus importui, prekyba yra subalansuota. Jei eksportas viršija importą, šalis turi prekybos perteklių; jei importas viršija eksportą, yra prekybos deficitas. Prekybos perteklius reiškia, kad šalis gali skolinti užsienio valstybėms arba investuoti į užsienio turtą. Prekybos deficitas reiškia, kad šalis turi skolintis iš užsienio arba parduoti turtą užsieniečiams.

Autarkija ir atvira ekonomika

Autarkija yra būsena, kai šalis nevykdo prekybos su kitomis šalimis; visos prekės ir paslaugos gaminamos ir vartojamos šalies viduje. Tokioje ekonomikoje prekės ar paslaugos kaina vadinama autarkine kaina. Autarkija taip pat vadinama uždara ekonomika nes tokios šalys neprekiauja su kitomis šalimis. Atvira ekonomika, priešingai, yra ekonomika, kuri prekiauja su kitomis šalimis. Jei nėra prekybos apribojimų, šalies gyventojai ir įmonės gali pirkti ir parduoti prekes bei paslaugas pasaulinėmis kainomis.

Atvira ekonomika suteikia privalumų:

• Didelė prekių ir paslaugų įvairovė vartotojams.
• Prieiga prie pasaulinių rinkų vietos įmonėms.
• Konkurencingesnės kainos dėl didesnės konkurencijos.
• Investavimo galimybės užsienio kapitalo rinkose.

Kapitalui imliose pramonės šakose, kaip automobilių ar lėktuvų gamyba, gamintojai gali pasinaudoti masto ekonomija, nes turi prieigą prie didesnių rinkų.

Laisvoji prekyba ir globalizacija

Laisvoji prekyba vyksta, kai nėra vyriausybės apribojimų šalies prekybai. Esant laisvajai prekybai, pasaulinė paklausa ir pasiūla lemia importo ir eksporto kiekius bei kainas. Prekybos apsauga – tai vyriausybės politika, ribojanti prekybą per tarifus, kvotas ir kt., neleidžianti rinkos jėgoms nustatyti pusiausvyros kainų ir kiekių.

Globalizacija, pasak Deardorffo, reiškia „didėjančią pasaulinę prekių, paslaugų ir kapitalo rinkų integraciją”, kuri pritraukė ypatingą dėmesį 1990-ųjų pabaigoje. Ji taip pat apima kitus pokyčius, tokius kaip didėjantis tarptautinių korporacijų vaidmuo ir tarptautinių institucijų, kaip IMF, WTO ir Pasaulio banko, įtaka vidaus politikai.

2 pav. Perteklinė paklausa, perteklinė pasiūla, importas ir eksportas

Perteklinė paklausa ir pasiūla

Ekonomikoje importo ir eksporto kiekiai susiję su perteklinės paklausos ir perteklinės pasiūlos sąvokomis. 2 pav. rodo automobilių pasiūlos ir paklausos kreives Jungtinėje Karalystėje.

• E taškas yra autarkinė pusiausvyra, kai kaina yra PA, o kiekis QA.
• Jei pasaulinė kaina yra P1:
  • Vidaus paklausa yra QK.
  • Vidaus pasiūla yra QJ.
  • Perteklinė paklausa yra QK - QJ, kuri tenkinama importu.
  • Pavyzdys: Esant 15 000 dolerių kainai, JK paklausa gali būti 2 mln. automobilių, o gamyba – 1,5 mln. automobilių. Todėl 500 000 automobilių būtų importuojami.
• Jei pasaulinė kaina yra P2:
  • Vidaus paklausa yra QC.
  • Vidaus pasiūla yra QD.

Perteklinė pasiūla yra QD - QC, kuri eksportuojama.