Pasaulio prekybos organizacija

Pasaulio prekybos organizacija (WTO) yra teisinis ir institucinės daugiašalės prekybos sistemos pagrindas. Ji yra vienintelė tarptautinė organizacija, reguliuojanti tarpvalstybinės prekybos santykius tarp šalių pasauliniu mastu. WTO buvo įkurta 1995 m. sausio 1 d., pakeisdama nuo 1947 m. veikusią Bendrąją muitų tarifų ir prekybos sutartį (GATT).

GATT ir jos vaidmuo

GATT buvo vienintelė daugiašalė tarptautinę prekybą reguliuojanti institucija nuo 1947 m. iki 1995 m. Ji beveik pusę amžiaus veikė kaip laikina daugiašalių sutarčių sistema. Pagal GATT buvo surengti keli derybų etapai, iš kurių svarbiausi buvo Tokijo ir Urugvajaus etapas.

  • Tokijo etapas: Tai buvo pirmasis didelis bandymas spręsti įvairias netarifines prekybos kliūtis.
  • Urugvajaus etapas: Šio etapo metu buvo siekiama išplėsti pasaulinę prekybos sistemą į naujas sritis. Ypač prekybą paslaugas ir intelektine nuosavybe, taip pat reformuoti prekybą žemės ūkio produktams ir tekstilės gaminiais.

GATT tebegalioja atnaujinta 1994 m. versija ir yra pagrindinė WTO sutartis dėl prekybos prekėmis. GATT ir Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis (GATS) yra pagrindiniai WTO sutarčių rinkinio elementai, kurį sudaro apie 60 susitarimų, priedų, sprendimų ir susitarimų.

Dohos derybų etapas

2001 m. lapkričio mėn. Dohoje, Katare, WTO pradėjo naujausią ir vis dar tebevykstantį derybų etapą, vadinamą Dohos etapu. Tai buvo ambicingas siekis sustiprinti globalizaciją, mažinant kliūtis ir subsidijas žemės ūkyje bei sprendžiant įvairių tarpvalstybinių paslaugų klausimus.

Pagal GATS, įsigaliojusį 1995 m. sausio mėn., bankai, draudimo bendrovės, telekomunikacijų įmonės, kelionių organizatoriai, viešbučių tinklai ir transporto įmonės. Norinčios veikti užsienyje, gali naudotis tais pačiais laisvos ir sąžiningos prekybos principais, kurie anksčiau buvo taikomi tik prekybai prekėmis.

Kinijos įstojimas į WTO

Nors Dohos etape iki 2018 m. vidurio nebuvo pasiektas galutinis susitarimas. Jis žymėjo vieną svarbiausių įvykių pasaulinėje prekyboje per pastaruosius kelis dešimtmečius: Kinijos įstojimą į WTO 2001 m. gruodžio mėn.

Dvišaliai ir daugiašaliai prekybos susitarimai

Nepavykus susitarti Dohos derybose, padaugėjo dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų, tokių kaip Trans-Ramiojo vandenyno partnerystė su Japonija, Vietnamu ir dar devyniomis šalimis.

WTO funkcijos ir veikla

WTO svarbiausios funkcijos yra:

  • Susitarimų įgyvendinimas ir administravimas: Užtikrina, kad šalys narės laikytųsi pasirašytų prekybos susitarimų.
  • Derybų platforma: Teikia forumą šalims narėms derėtis dėl prekybos klausimų.
  • Ginčų sprendimas: Padeda spręsti prekybos ginčus tarp šalių narių.
  • Prekybos politikos peržiūra: Peržiūri ir skatina šalių narių prekybos politiką, užtikrindama jos nuoseklumą ir skaidrumą.
  • Techninė pagalba ir mokymai: Teikia pagalbą besivystančioms, mažiausiai išsivysčiusioms ir mažas pajamas gaunančioms šalims, padėdama joms prisitaikyti prie WTO taisyklių.
  • Ekonominiai tyrimai ir analizė: Vykdo nuolatinius pasaulinės prekybos vertinimus ir rengia tyrimų ataskaitas specialiomis temomis.
  • Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis: Glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu (IMF) ir Pasaulio banku.

WTO reikšmė investicijų perspektyvoje

Iš investicijų perspektyvos, WTO pasaulinės prekybos taisyklių sistema yra pagrindinis institucinis ir reguliavimo pagrindas, be kurio būtų sunku įsivaizduoti šiuolaikines pasaulines tarptautines korporacijas. Šiuolaikinės finansų rinkos atrodytų kitaip be didelių tarptautinių bendrovių, kurių akcijos ir obligacijos tapo pagrindiniais investicinių portfelių elementais.

Pavyzdžiui, akcijų rinkoje investavimas į pasaulinius sektorius, o ne į nacionalines rinkas, būtų mažai prasmingas. Jei nebūtų pakankamo skaičiaus tarptautinių įmonių, konkuruojančių tarpusavyje pasaulinėje verslo aplinkoje.

Išvada

WTO atlieka esminį vaidmenį formuojant ir palaikant pasaulinę prekybos sistemą. Užtikrindama, kad tarptautinė prekyba vyktų skaidriai, sąžiningai ir efektyviai. Jos veikla ne tik skatina ekonomikos augimą ir vystymąsi, bet ir prisideda prie stabilios investicijų aplinkos kūrimo. Naudingos tiek šalims narėms, tiek tarptautiniams investuotojams.