Prekyba ir kapitalo srautai: Apribojimai ir susitarimai
Prekybos apribojimai, dar vadinami prekybos protekcionizmu, yra vyriausybės politika. Kuri riboja šalies gyventojų ir įmonių galimybe laisvai prekiauti su kitomis valstybėmis. Tai apima įvairias priemones, tokias kaip tarifai, importo kvotos, savanoriški eksporto apribojimai, subsidijos, embargai ir vietinio turinio reikalavimai.
Tarifai yra mokesčiai, kuriuos vyriausybė taiko importuojamoms prekėms, siekdama padidinti jų kainą ir taip apsaugoti vietinius gamintojus nuo užsienio konkurencijos. Importo kvotos riboja tam tikros prekės kiekį, kurį galima importuoti į šalį per nustatytą laikotarpį, taip kontroliuojant pasiūlą ir palaikant vietos gamintojų pozicijas rinkoje. Savanoriški eksporto apribojimai yra panašūs į kvotas, tačiau juos nustato pati eksportuojanti šalis, dažnai siekdama išvengti griežtesnių priimančiosios šalies apribojimų.
Eksporto subsidijos yra vyriausybės mokėjimai įmonėms už eksportuojamus prekių vienetus. Nors tai skatina eksportą, tokia praktika gali mažinti bendrą ekonominę gerovę, nes skatina gamybą ir prekybą, neatitinkančią lyginamojo pranašumo principų. Vietinio turinio reikalavimai numato, kad tam tikra dalis gaminio pridėtinės vertės arba komponentų turi būti pagaminta vietoje, siekiant remti vietos pramonę ir darbo vietas.
Šalys taiko prekybos apribojimus dėl įvairių priežasčių. Viena jų yra siekis apsaugoti įsitvirtinusias vietines pramonės šakas nuo užsienio konkurencijos. Taip pat norima apsaugoti naujas, dar besivystančias pramonės šakas (vadinamasis "jaunos pramonės" argumentas), kol jos taps pakankamai stiprios konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Kitos priežastys apima vidaus užimtumo apsaugą ir didinimą, strateginių pramonės šakų apsaugą nacionalinio saugumo sumetimais bei pajamų iš muitų gavimą, kas ypač aktualu besivystančioms šalims. Be to, prekybos apribojimai gali būti naudojami kaip atsakomoji priemonė kitų šalių nustatytiems apribojimams.
Kapitalo apribojimai apibrėžiami kaip kontrolės priemonės, ribojančios užsieniečių galimybes įsigyti šalies viduje esančio turto ir (arba) vietos gyventojų galimybes investuoti į užsienio turtą. Skirtingai nuo prekybos apribojimų, kurie riboja prekių rinkų atvirumą, kapitalo apribojimai riboja finansų rinkų atvirumą.
