Tarptautinės prekybos kapitalo srautų modeliai ir tendencijos
Prekybos svarba absoliučiais ir santykiniais dydžiais (prekybos ir BVP santykis) iliustruojama 1–3 paveiksluose. 1 paveiksle matome, kad 1970–2006 m. prekyba, kaip regioninio BVP procentinė dalis, padidėjo visuose pasaulio regionuose. Ypač sparčiai prekyba augo besivystančiose Azijos šalyse, kur jos dalis nuo mažiau nei 20 proc. BVP 1970 m. išaugo iki daugiau nei 90 proc. BVP 2006 m.
1 pav. Prekyba prekėmis ir paslaugomis (regiono BVP proc.)

2 paveikslas rodo, kad 1990–2009 m. daugumoje pasaulio regionų prekyba, kaip BVP procentinė dalis, ir pats BVP augimo tempas didėjo. Tačiau 2010–2016 m. duomenys rodo mažėjimą, kuris, nors ir atitinka pasaulinį ekonomikos sulėtėjimą, įvairiose šalių grupėse pasireiškė skirtingai. Dideles pajamas gaunančiose šalyse, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) narės, 2000–2006 m. augimas siekė 2,4 proc., tačiau 2010–2016 m. jis sumažėjo iki 1,3 proc. Ne OECD priklausančiose dideles pajamas gaunančiose šalyse augimas per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 5,0 proc. iki 2,0 proc., o žemų ir vidutinių pajamų šalyse – nuo 7,7 proc. iki 3,3 proc.
Vystymosi ataskaita
2009 m. Pasaulio vystymosi ataskaitoje buvo patvirtintas ryšys tarp prekybos ir augimo. Joje pažymėta, kad visos turtingos ir besivystančios ekonomikos siekia būti atviros prekybai. Konkrečiai nurodyta:
"...Kai eksportas yra sutelktas į daug darbo jėgos reikalaujančią gamybą, prekyba didina nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, o tai naudinga neturtingiems žmonėms. Ji taip pat skatina makroekonominį stabilumą, kas vėlgi naudinga neturtingiesiems, kurie labiau nukenčia nuo infliacijos. Be to, per inovacijas ir gamybos veiksnių kaupimą ji didina našumą ir taip skatina augimą. Nors gali kilti empirinių abejonių dėl prekybos ryšio su augimu stiprumo, iš esmės visos turtingos ir besivystančios ekonomikos yra stipriai orientuotos į prekybą." (Pasaulio bankas, 2009 m.)“
Žinoma, prekyba nėra vienintelis ekonomikos augimą lemiantis veiksnys. Tyrimai taip pat nurodo tokius veiksnius kaip institucijų, infrastruktūros ir švietimo kokybė, ekonominės sistemos pobūdis, išsivystymo lygis ir pasaulinės rinkos sąlygos (Pasaulio prekybos organizacija, 2008 m.).
2 pav. Prekybos atvirumas ir BVP augimas
Šalies grupė | Prekyba kaip BVP procentinė dalis (laikotarpio vidurkis) | Vidutinis BVP augimas (%) |
1980–1989 | 1990–1999 | |
Pasaulis | 75,4 | 77,9 |
Didelės pajamos: | ||
Visi | 40,7 | 42,8 |
EBPO | 36,5 | 39,1 |
Ne EBPO | 126,3 | 116,5 |
Mažos ir vidutinės pajamos: | ||
Visi | 30,2 | 42,3 |
Vidutinis vidurys | 30,0 | 42,2 |
Aukštesnis vidurys | 28,9 | 41,5 |
Žemesnis vidurys | 33,7 | 44,7 |
Žemos pajamos | 52,9 | 54,1 |
Pastaba: vidurkiai apskaičiuoti iš metinių duomenų laikotarpiu. Šaltinis: Pasaulio bankas.
Tiesioginės užsienio investicijos
3 paveiksle pateikiama pasirinktos šalys ir jų prekyba bei tiesioginės užsienio investicijos (FDI) kaip BVP procentinė dalis 1990–2017 m. Tiesioginės užsienio investicijos FDI reiškia tiesiogines investicijas, kai viena šalis (šaltinio šalis) investuoja į gamybinį turtą kitoje šalyje (priimančioje šalyje). Įmonė, užsiimanti FDI, tampa tarptautine korporacija, veikiančia daugiau nei vienoje šalyje arba turinčia dukterines įmones skirtingose šalyse.
Svarbu atskirti FDI nuo užsienio portfelinių investicijų (FPI), kurios yra trumpesnio laikotarpio investicijos į užsienio finansines priemones, tokias kaip akcijos ar vyriausybės obligacijos. 3 paveiksle matome, kad pasaulio prekyba kaip BVP procentinė dalis padidėjo nuo 39 proc. 1990 m. iki 56 proc. 2010 m. Argentinoje šis rodiklis padidėjo nuo 15 proc. 1990 m. iki 35 proc. 2010 m., o Indijoje – nuo 16 proc. iki beveik 50 proc. Tarp labiau išsivysčiusių ekonomikų prekyba smarkiai išaugo Vokietijoje (nuo 46 proc. iki 87 proc. 1990–2017 m.), tačiau JAV prekyba augo nuosaikiau (nuo 20 proc. iki 27 proc.).
3 pav. Didėjanti pasaulinė tarpusavio priklausomybė: FDI ir prekyba kaip BVP procentinė dalis
Šalis | Srauto tipas | 1990 | 2000 | 2010 | 2017 |
Pasaulis | Prekyba | 38,9 | 51,3 | 56,9 | 56,2* |
FDI: grynosios įplaukos | 0,9 | 4,4 | 2,7 | 2,4 | |
FDI: grynosios išplaukos | 1,3 | 4,1 | 2,6 | 2,0 | |
Argentina | Prekyba | 15,0 | 22,6 | 35,0 | 25,0 |
FDI: grynosios įplaukos | 1,3 | 3,7 | 2,7 | 1,9 | |
FDI: grynosios išplaukos | 0,0 | 0,3 | 0,2 | 0,2 | |
Vokietija | Prekyba | 46,0 | 61,4 | 79,3 | 86,9 |
FDI: grynosios įplaukos | 0,2 | 12,7 | 2,5 | 2,1 | |
FDI: grynosios išplaukos | 1,4 | 5,0 | 4,3 | 3,4 | |
Indija | Prekyba | 15,7 | 27,2 | 49,7 | 40,6 |
FDI: grynosios įplaukos | 0,1 | 0,8 | 1,7 | 1,5 | |
FDI: grynosios išplaukos | 0,0 | 0,1 | 1,0 | 0,4 | |
Jungtinės Amerikos Valstijos | Prekyba | 19,8 | 25,0 | 28,2 | 26,6* |
FDI: grynosios įplaukos | 0,8 | 3,4 | 1,7 | 1,8 | |
FDI: grynosios išplaukos | 1,0 | 1,8 | 2,3 | 2,2 |
Pastaba: Prekybos duomenys 2016 m. Šaltinis: Pasaulio vystymosi rodikliai.
Tarptautinių korporacijų svarba
Didėjanti tarptautinių korporacijų svarba taip pat matoma 3 paveiksle. Grynosios FDI įplaukos ir išplaukos kaip BVP procentinė dalis padidėjo 1990–2000 m. kiekvienoje iš pateiktų šalių. Prekyba tarp tarptautinių įmonių ir jų dukterinių įmonių (t. y. tarpusavio prekyba) tapo svarbia pasaulinės prekybos dalimi. Pavyzdžiui, 46 proc. JAV importo sudaro prekyba tarp susijusių šalių (Bernard, Jensen, Redding ir Schott, 2010 m.).
Gamybos globalizacija padidino gamybos įmonių efektyvumą, nes jos gali išskaidyti savo vertės grandinę į atskirus komponentus ir perleisti jų gamybą vietoms, kur jie gali būti pagaminti efektyviausiai. Pavyzdžiui, 2016 m. "Apple" iPhone 6s buvo pagamintas iš komponentų, gautų iš įvairių pasaulio vietų: kamera, ekranas ir atmintis buvo gaminami Japonijoje; RAM ir A9 procesorius – Pietų Korėjoje; modemas, baterija, Wi-Fi modulis, radijo dažnių siųstuvas ir korpusas – Kinijoje. Didžioji dalis techninės ir programinės įrangos buvo sukurta JAV, o pats telefonas surinktas Kinijoje.
Tiesioginės užsienio investicijos
Tiesioginės užsienio investicijos ir užsakomosios paslaugos padidino verslo investicijas šiose ekonomikose ir suteikė mažesnėms bei mažiau išsivysčiusioms šalims galimybę dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Pavyzdžiui, 2016 m. "Intel" turėjo 10 gamyklų ir 101 surinkimo bei testavimo vietų buvo 8 šalyse ar regionuose.
Šios tendencijos rodo didėjančią pasaulinę ekonomikų tarpusavio priklausomybę, nors jos laipsnis skiriasi. Didesnė tarpusavio priklausomybė taip pat reiškia, kad ekonomikos dabar labiau susiduria su pasauline konkurencija. Todėl jos turi būti lankstesnės savo gamybos struktūrose, kad galėtų efektyviai reaguoti į pasaulinės paklausos ir pasiūlos pokyčius.
Prekybos santykių sudėtingumas taip pat padidėjo dėl sudėtingų pasaulinių tiekimo grandinių. Apimančių ne tik galutinius produktus, bet ir tarpinius gaminius bei paslaugas. Padidėjusi pasaulinė tarpusavio priklausomybė pakeitė daugelio ekonomikų rizikos ir grąžos profilius. Ekonomikos, turinčios didesnius tarptautinius ryšius, labiau patiria kitų pasaulio dalių ekonominių nuosmukių ir krizių poveikį.
Pavyzdys
Pavyzdžiui, Azijos finansų krizės užkratas, prasidėjęs 1997 m. liepos mėn. Tailande, išplito į daugelį kitų rinkų, tokių kaip Indonezija, Malaizija, Pietų Korėja, Filipinai, Honkongas, Singapūras ir Taivanas. Ji netgi paveikė Braziliją ir Rusiją, nors mechanizmai, kaip krizė išplito už Azijos ribų, yra mažiau aiškūs. Krizės išoriniai požymiai buvo valiutų kurso problemos, tokios kaip valiutų spekuliacijos ir didelis valiutų nuvertėjimas, kapitalo nutekėjimas bei finansų ir pramonės sektorių bankrotai. Tačiau atsigavimas buvo stebėtinai greitas, ir jau 1999 m. antrąjį ketvirtį visose šiose ekonomikose buvo stebimas teigiamas augimas (Gerber, 2017 m.).