Einamosios sąskaitos disbalansas ir valiutų kursų nustatymas
Einamosios sąskaitos disbalansas ir su juo susijusios tendencijos gali turėti reikšmingą įtaką valiutų kursų kitimui bėgant laikui. Trumpai tariant, einamoji sąskaita atspindi skirtumą tarp šalies importo ir eksporto vertės, o jos perteklius ar deficitas signalizuoja apie atitinkamą kapitalo srautų poreikį. Kai šalis turi einamosios sąskaitos deficitą, ji paprastai privalo skolintis ar gauti lėšų iš užsienio, kad padengtų savo importo išlaidas. Tuo tarpu einamosios sąskaitos perteklius reiškia, jog šalis parduoda daugiau prekių ir paslaugų nei perka, taip sukurdama sąlygas kapitalo pertekliui. Šie procesai nėra atsitiktiniai; jie veikia valiutų kursus per kelis specifinius mechanizmus.
Yra trys pagrindiniai mechanizmai, per kuriuos einamosios sąskaitos disbalansas daro įtaką valiutos kurso dinamikai:
Pasiūlos ir paklausos srautų (angl. flow supply/demand) kanalas
Per šį kanalą valiutų kursas reaguoja į tarptautinės prekybos srautus, t. y. į prekių ir paslaugų importo bei eksporto apimtis. Jei šalis importuoja daugiau nei eksportuoja, auga valiutos pasiūla užsienio rinkose (nes šalies gyventojai parduoda savo valiutą norėdami įsigyti užsienio valiutų importuojamoms prekėms apmokėti). Didesnė pasiūla, esant ribotai paklausai, lemia valiutos nuvertėjimą. Priešingai, jei šalis eksportuoja daugiau, jos valiuta tampa labiau paklausi, nes užsienio pirkėjai perka tos šalies valiutą, kad sumokėtų už eksportą, o tai skatina valiutos stiprėjimą.
Portfelio balanso (angl. portfolio balance) kanalas
Šiame kanale valiutos kurso kitimą lemia investuotojų ir finansų rinkų dalyvių sprendimai, susiję su turimo turto paskirstymu tarp įvairių valiutų. Jei šalis nuolat turi einamosios sąskaitos deficitą, investuotojai gali pradėti abejoti jos gebėjimu padengti šį deficitą nepertraukiamai skolinantis. Tuomet jie gali sumažinti tos valiutos pozicijas savo portfeliuose, siekdami mažesnės rizikos. Sumažėjusi paklausa silpnina valiutos kursą. Priešingai, esant einamosios sąskaitos pertekliui, investuotojai gali vertinti šalį kaip finansiškai stabilesnę ir didinti turto denominaciją jos valiuta, taip stiprindami šios valiutos kursą.
Skolos tvarumo (angl. debt sustainability) kanalas
Jei einamosios sąskaitos deficitas išlieka ilgą laiką, šalis nuolat kaupia skolinius įsipareigojimus užsienyje. Investuotojai ir kiti rinkos dalyviai gali pradėti kelti klausimą: ar šalis pajėgi tvariai grąžinti skolas? Jei atsiranda abejonių dėl skolos tvarumo, valiutų rinkose gali prasidėti nepalanki reakcija – valiutos vertė krenta, nes investuotojai vengia rizikos ir stengiasi kuo greičiau atsikratyti galimai rizikingo turto. Šis procesas gali būti staigus ir stiprus, jei rinkos dalyviams atrodo, kad šalis nebegali patikimai finansuoti savo skolos. Atvirkščiai, jei šalis turi einamosios sąskaitos perteklių, investuotojai vertina jos finansinę padėtį kaip tvaresnę, todėl tokia valiuta laikoma patikimesne ilguoju laikotarpiu, palaikant jos kainą ir net skatinant jos brangimą.
Apibendrinant galima teigti, kad einamosios sąskaitos disbalansas nėra tik statistinis rodmuo – tai veiksnys, lemiantis šalies valiutos kurso kaitą. Per pasiūlos ir paklausos srautų kanalą formuojasi tiesioginis poveikis rinkoje, per portfelio balansą investuotojai reaguoja į rizikas ir grąžos perspektyvas, o per skolos tvarumo kanalą vertinamas ilgalaikis mokėjimų balanso tvarumas. Taip susidaro bendras vaizdas, kaip einamosios sąskaitos tendencijos gali daryti ilgalaikį ir trumpalaikį poveikį šalies valiutos kursui.
